Kai užblokuojamas praėjimas tarp žmogaus inkstų ir šlapimo pūslės, gydytojas gali atlikti procedūrą, įterpdamas šlapimo stentą į tarp jų esantį vamzdelį – šlapimtakį. Pirma, būtina nustatyti, kokio dydžio ir tipo stentas geriausiai atitinka paciento poreikius. Procedūra paprastai atliekama ligoninėje, taikant bendrąją nejautrą, nors kai kuriais atvejais pacientas nemiegamas ir jam suteikiama vietinė anestezija. Stentas paprastai įdedamas per šlaplę, ty vamzdelį, išeinantį iš šlapimo pūslės iš kūno, nors tam tikrais atvejais gali prireikti pjūvio per odą, kad būtų pasiektas šlapimtakis.
Yra daugybė skirtingų šlapimo stentų tipų, todėl prieš atliekant procedūrą pacientui reikia pasirinkti tinkamą. Atsižvelgiant į paciento poreikius ir fiziologiją, gali būti naudojamos įvairios medžiagos, dydžiai ir stentai. Pavyzdžiui, pacientas, kuriam laikinai įdedamas stentas, gali būti geriau pritaikytas atviro galo stentui, o asmeniui, kuriam stentas buvo įdėtas ilgiau, gali geriau elgtis su stentu, kurio galai yra suvynioti. Ant stento taip pat gali būti pritvirtinta virvelė, kad gydytojas vėliau galėtų jį ištraukti, arba jos gali nebūti, jei gydytojas ketina jį pašalinti citoskopu.
Pasirinkus tinkamą šlapimo stentą, pacientą reikės paruošti procedūrai. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, paimti šlapimo mėginį arba atlikti kai kuriuos kraujo tyrimus, kad įsitikintų, jog paciento fizinė sveikata yra pakankamai gera. Šlapimtakių stentavimas dažniausiai atliekamas ligoninėje, nors gali ir nereikėti nakvoti. Paprastai tai atliekama, kai pacientui taikoma bendroji nejautra, nors kai kuriais atvejais asmuo gali būti budrus ir jam taikoma tik vietinė nejautra.
Šlapimo stento įdėjimas dažnai nereikalauja operacijos. Į organizmą patekęs per šlaplę, gydytojas per šlapimo pūslę į šlapimtakį paleis ploną, lankstų instrumentą, vadinamą citoskopu. Taip pat gali būti įdėtas kreipiamasis laidas, kurį vėliau galima peržiūrėti ekrane naudojant fluoroskopą, kad būtų lengviau įdėti stentą. Tada viela ir citoskopas ištraukiami iš kūno. Nors tai yra tinkamiausias šlapimo stento įvedimo būdas, jis nėra sėkmingas visiems pacientams. Tokiais atvejais odoje gali būti atliktas chirurginis pjūvis, o stentas įterpiamas per inkstą.