Kognityvinės funkcijos įvertinimas yra gyvybiškai svarbus norint suprasti ir gydyti įvairias fizines ir psichologines ligas. Paprastai raštu arba žodžiu atliekami testai naudojami įvairiems asmens smegenų funkcijos aspektams įvertinti. Šie egzaminai gali būti bendrieji intelekto testai arba priemonės, specialiai sukurtos kognityvinėms funkcijoms patikrinti, pvz., kognityvinio veikimo lygio skalė. Kognityvinių matavimų metu atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip atmintis, dėmesio koncentracija ir sąmonės lygis.
Pakitusios kognityvinės funkcijos – arba racionalios minties ir smegenų funkcijos – būklė yra pagrindinis psichikos ligos ar fizinės smegenų traumos rodiklis daugelyje regionų. Pavyzdžiui, JAV Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove arba DSM yra išvardyti psichikos sutrikimai, kurių simptomas yra pažinimo sutrikimas. Be to, įvairūs fiziniai sužalojimai, tokie kaip smegenų trauma arba smegenų ligos, tokios kaip demencija, gali pakenkti žmogaus protui. Norint aptikti bet kokius galimus sutrikimus, būtina žinoti įprastą smegenų ir proto veiklą.
Vertinimo skalės, vadinamos psichikos būklės tyrimais, yra bene labiausiai paplitęs funkcijų testo tipas. Šiuos testus paprastai sudaro daugybė klausimų, kuriuos medicinos specialistas užduoda pacientui. Klausimai gali įvertinti sąmoningumą, atmintį, problemų sprendimą ar kitus psichinės ir pažintinės sveikatos aspektus. Paciento taip pat gali būti paprašyta atlikti tam tikras užduotis, kurios įvertins smulkiąją motoriką, analitinius gebėjimus ar kitas panašias savybes.
Šie klausimai gali būti suskirstyti į tokias kategorijas kaip pirmiau minėtieji. Grupės gali padėti nustatyti, ar problemos apsiriboja tam tikromis pažinimo sritimis, ar disfunkcija turi įtakos visam smegenų veiklos ir mąstymo spektrui. Už kiekvieną klausimą pacientai paprastai vertinami skaitine skale. Tada visi atsakymai sujungiami, kad būtų galima nustatyti asmens vietą pagal spektrą nuo aukštos iki žemos pažinimo funkcijos. Kognityvinio veikimo skalė yra vienas iš tokių bandymų pavyzdžių.
Medicinos specialistai taip pat gali naudoti bendrojo intelekto testus, kad gautų platų supratimą apie galimą pažinimo disfunkciją, nes šie testai matuoja daugelį tų pačių kintamųjų, kaip ir testai, specialiai sukurti silpnėjančiam pažinimui. Naudojant šiuos testo tipus reikėtų palyginti senojo testo balus su naujesnio testo rezultatais. Vertinant rezultatus, reikia atsižvelgti į galimas kitas rezultato įtakas, pvz., natūralų su amžiumi susijusį pažinimo silpnėjimą.
Cheminiai testai gali suteikti daugiau informacijos apie pažinimo funkciją. Vitaminai, streso hormonai ir skydliaukės išskyros gali paveikti protinį sąmoningumą. Todėl tokių medžiagų bandymai gali būti naudingi. Daugelis fizinių ligų gali paveikti šiuos cheminius lygius.
Kai asmuo turi galimo pažinimo sutrikimo požymių, jis dažniausiai siunčiamas pas neurologą, psichiatrą ar kitą specialistą. Įspėjamieji ženklai yra šie: atminties praradimas, susilpnėję analitiniai ar problemų sprendimo gebėjimai, radikalūs asmenybės pokyčiai, kalbos sunkumai ir sumažėjęs sąmoningumas ar budrumas. Nustačius sutrikimą, kitas žingsnis yra trikdžių šaltinio atskleidimas. Taigi gydymo protokolai gali apimti nuo maisto papildų iki elgesio terapijos.