Yra du būdai investuoti į auksines ir sidabrines monetas. Pirmasis dėmesys skiriamas pačios monetos tauriųjų metalų vertei ir reklamuojamas kaip apsidraudimas nuo infliacijos. Kai kuriose šalyse šias monetas galima įsigyti tiesiogiai iš vyriausybinių kalyklų, tačiau Jungtinėse Valstijose jas reikia įsigyti iš platintojo. Auksinių ir sidabrinių monetų rinkimas dėl jų numizmatinės arba kolekcinės vertės yra dar vienas būdas investuoti į auksines ir sidabrines monetas. Šis metodas laikomas daug rizikingesniu, nes didžiąją monetų vertę lemia tokie kintamieji kaip jų amžius, kokybė ir retumas.
Kai kurios šalys, pvz., JAV, Kanada, Pietų Afrika ir kitos, gamina investicinio lygio auksines ir sidabrines monetas, dažnai vadinamas tauriosiomis monetomis. Dažniausiai jie kaldinami vienos uncijos (28.35 g) dydžiais, o kai kurios tautos kaldina ir kitų dydžių – tiek didesnių, tiek mažesnių. Ant sidabrinių monetų aiškiai nurodytas tikrasis tauriojo metalo kiekis monetoje, kurį garantuoja monetas išleidusi vyriausybė. Prie šiuolaikinių, mažesnių nei 28.35 g monetų tauriojo metalo kainos pridedama priemoka, todėl šios mažesnės monetos vienija uncija kainuoja brangiau ir sumažina jų investicijų vertę.
Auksas tauriosiose monetose paprastai legiruojamas su nedideliu kiekiu kito metalo, pavyzdžiui, vario, kad moneta būtų kietesnė. Šios monetos paprastai yra 22 arba 23 karatų aukso. Auksas, kuris yra 100 % grynas, įvertintas kaip 24 karatų, tačiau jis taip pat labai kalus ir lengvai subraižomas. Kai kurie investuotojai vengia pirkti 24 karatų auksines monetas, pvz., Kanados klevo ir Austrijos filharmonijos monetas, nes jos lengvai pažeidžiamos, o tai gali sumažinti jų vertę perparduodant.
Kai kurios vyriausybės parduoda savo tauriąsias monetas tiesiogiai, o kitos, pavyzdžiui, JAV, platina jas platintojams, kurie jas parduoda plačiajai visuomenei. Be sidabrinių monetų, daugelis investuotojų perka įprastų datų auksines monetas – iki 1935 m. nukaldintas auksines monetas bendrajai apyvartai, kurios yra pakankamai paplitusios, kad dėl jų retumo nėra didelio antkainio. Pavyzdžiui, nuo 1907 iki 1933 m. JAV kaldino gražią 20 JAV dolerių (USD) aukso monetą, kurią sukūrė Augustas St. Gaudensas. Daugelis šių monetų, dažnai vadinamų dvigubais ereliais, yra vertingi numizmatiniai pavyzdžiai, tačiau 1924, 1927 ir 1928 m. Filadelfijos monetų kalyklos nukaldintos monetos yra įprastos datos auksinės monetos, dažnai perkamos vien dėl jų tauriųjų metalų vertės. Be to, investuotojai, besidomintys monetomis, mažesnėmis nei uncija (28.35 gm), bet norintys išvengti priemokos už trupmenines tauriųjų metalų monetas, gali įsigyti senesnių Europos auksinių monetų, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Šveicarijos 20 frankų arba Olandijos (Nyderlandai) 10 guldenų.
Investuoti į auksines ir sidabrines monetas dėl jų numizmatinės vertės gali būti rizikinga. Tai yra vyriausybių išleistos monetos bendrai apyvartai, nors kai kurios yra specialiai supakuotos kolekcionieriams. Jų gamyba apsiriboja tais metais, kai jie nukaldinami, ir skelbiami gamybos duomenys, kurie padeda kolekcininkams nustatyti jų retumą. Šių monetų vertė dažnai auga labai lėtai, o pavienės monetos gali prarasti vertę, jei jos bus sugadintos arba jei daugiau jų pateks į rinką iš privačių kolekcijų ar kitų šaltinių.
Kolekcininko požiūriu, monetos retumas ir būklė yra svarbiausi nustatant jos vertę, nors ji niekada nenukris žemiau tauriųjų metalų vertės. Kolekcinių monetų nereikėtų painioti su vadinamosiomis „kolekcinėmis monetomis“, kurios yra naujovės, kaldinamos tiek vyriausybių, tiek privačių kalyklų ir parduodamos už papildomą mokestį. Šių monetų vertė retai būna pakankamai įvertinta, kad jas būtų galima laikyti gera investicija.
Paprastai investuoti į auksines ir sidabrines monetas reikėtų tik pasiekus daugybę kitų investavimo tikslų. Daugelis ekspertų sutinka, kad būtų sukurtas 12–XNUMX mėnesių trukmės skubios pagalbos fondas išlaidoms padengti lengvai prieinama forma, pavyzdžiui, pinigų rinkos fondas. Dar vienas – atidaroma taupymo pensijai programa, kurios įmokoms įtakos neturės investuotojo auksinių ir sidabrinių monetų pirkimas.