Ispaniškai kalba apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje, todėl ji yra trečia pagal populiarumą kalba pasaulyje iškart po anglų ir mandarinų kinų kalbos. Nors anglų kalba kalba daugiau nei bet kuri kita kalba, daugumai jų nėra gimtoji ir jų gimtoji kalba yra kita. Jei atsižvelgsime į tai, ispanų kalba tampa antrąja pasaulyje. Be to, kad ji yra oficiali kalba 21 šalyje, ji taip pat plačiai vartojama mažose kolonijose visame pasaulyje.
Ši kalba turi daug dialektų ir variantų. Ispanijoje, kur vartojamos kelios tarmės, kastilų kalba laikoma nacionaliniu standartu. Kastilijos kalba taip pat plačiai naudojama tam tikrose Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir tam tikrose Ekvadoro srityse. Kitos Lotynų Amerikos šalys kalba savotiškomis kalbomis, paveiktos vietinių aborigenų kalbų ir imigrantų iš skirtingų tautų srauto.
Kai kurie pagrindiniai ispanų kalbos skirtumai visame pasaulyje yra akcentas, kreipimosi formos ir tam tikrų raidžių tarimas. Kalbant apie akcentus, už Ispanijos ribų kalbami variantai gali būti suskirstyti į kelias bendras grupes: Karibai, Centrinė Amerika, Šiaurės Amerika arba Meksika, Pietų Amerika ir RioPlatense, specifinis variantas, vartojamas tik Argentinoje, Urugvajuje ir Paragvajuje.
Ispanų kalba turi du antrojo asmens vienaskaitos įvardžius: tú (neformalus) ir usted (formalus). Jie vienodai naudojami visame pasaulyje, išskyrus RioPlatense, kur trečia forma yra norma. Žinomas kaip voseo, tam tikrų sričių pranešėjai naudoja vos kaip neoficialų variantą. Ekvadore vos populiarėja, nors jis nenaudojamas žiniasklaidoje ar ne artimų draugų kompanijoje. Įvairių formų vartojimas turi įtakos lydinčiam veiksmažodžiui. Pavyzdžiui, sakydamas „Ateik čia“, žmogus pasakytų „Venga aca“ (usted), „Ven aca“ (tú), „Veni aca“ (vos).
Kalbant apie tarimą, pagrindiniai ispanų kalbos variantai yra raidžių s, c ir z bei y ir ll garsai. Daugumoje Lotynų Amerikos šalių s ir z garsai tapo standartizuoti, o tai reiškia, kad sunku atskirti tokius žodžius kaip casa (namas) ir caza (medžioklė). Tačiau Ispanijoje skirtumas yra stiprus, o abiejų raidžių supainiojimas laikomas neišsilavinusios klasės ženklu. Daugumoje šalių ll tariamas švelniai, panašiai į žodį „lieu“ arba kartais į garsą „iu“, išskyrus tas, kuriose vartojama RioPlatense, kur vyksta reiškinys, vadinamas yeismo. Ten raidė ll skamba kaip /ʝ/ ir kartais /Ʒ/.