Kaip išrenkamas naujas popiežius?

Naujo popiežiaus rinkimo Katalikų bažnyčiai procesas per šimtmečius patyrė daug pokyčių. Nors kai kurios tradicijos išliko nuoseklios, kiekvienas popiežius gali paskelbti kito popiežiaus atrankos gaires.

Popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujama, atrankoje turi dalyvauti 120 kardinolų. Pagrindiniai reikalavimai yra tokie, kad negali būti renkamas joks vyresnis nei 80 metų popiežius, o naują popiežių turi išrinkti du trečdaliai plius viena balsų dauguma. Jei šios daugumos pasiekti nepavyksta, balsuojama kelias dienas, po du balsavimus ryte ir vakare. Jei keturios balsavimo dienos nesudaro 67% balsų daugumos, popiežiumi tampa daugiausia balsų surinkęs kandidatas.

Yra keletas procesų, kurie turi būti baigti prieš išrenkant naują popiežių. Pirmiausia, kai senasis popiežius miršta, jo kambarinis, vadinamas camerlengo, paskelbia popiežiaus mirtį. Skrodimas neatliekamas, nes tai laikoma išniekinimu. Šiuo metu Camerlengo oficialiai eina popiežiaus pareigas, kol bus išrinktas kitas popiežius.

Devynios oficialios gedulo dienos vyksta mirus senajam popiežiui. Pasibaigus gedului, balsavimo procesą organizuoja ir sušaukia Camerlengo. Šis laikotarpis taip pat suteikia kardinolų kolegijai laiko susirinkti Romoje rinkimams. Tačiau rinkimai negali įvykti anksčiau nei 15 dienų po popiežiaus mirties ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus mirties.

Gedulo dienomis visi balsavimo teisę turintys kardinolai turi dalyvauti oficialiuose susirinkimuose, vadinamuose Generalinėmis kongregacijomis. Jie padeda organizuoti rinkimus ir organizuoja popiežiaus laidotuves. Taip pat paprastai yra keletas pirmaujančių lyderių, vadinamų pirmenybėmis, kurie aptariami kaip galimi kandidatai vadovauti bažnyčiai.

Nors techniškai įmanoma bet kurį katalikų vyrą išrinkti nauju popiežiumi, atranka dažniausiai apsiriboja kunigais, kurie yra kardinolai. Tačiau praeityje buvo renkami žmonės, kurie net nebuvo kunigais, ir jiems iškart buvo įšventinami vyskupai. Šiais laikais tai mažai tikėtinas scenarijus.

Oficialus balsavimas už popiežių vyksta procesu, vadinamu konklava, iš lotynų kalbos cum clavis. Tai reiškia „su raktu“ ir iš esmės reiškia, kad balsavimas yra slaptas. Kardinolai yra užrakinti kambaryje, ypač Siksto koplyčioje. Balsuojama slaptu balsavimu. Jei rinkimų procesas užtruks ilgiau nei dieną, kardinolai turi nakvynę Šv. Mortos namuose. Tačiau jie yra „sekvestruoti“ kaip žiuri ir neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu.
Konklavoje gali dalyvauti ir nebalsuojantys kardinolai bei kardinolų palydovai. Tačiau jie yra prisiekę laikytis slaptumo ir prieš išrenkant naująjį popiežių, ir po jo. Kiekvienas balsas yra sudėtingas skaičiavimo procesas. Sudeginami visi biuleteniai ir, jei balsuojant buvo išrinktas naujas popiežius, virš Vatikano kyla balti dūmai, o tai reiškia, kad pasaulis turi naują popiežių. Jei balsavimas nesėkmingas, į degančius biuletenius pilamas vanduo arba cheminė medžiaga, kad susidarytų pilki dūmai. Tai reiškia balsavimą be rinkimų.

Daug katalikų Šventojo Petro aikštėje laukia dūmų ženklų. Daugelis mano, kad tai simbolizuoja bažnyčios atgimimą ir senojo popiežiaus sielvarto pabaigą, kai pasirodo balti dūmai. Po rinkimų naujasis popiežius priims pareigas, o vėliau įvyks dešimtys oficialių ceremonijų, kai kurios gana privačios, o kitos labai viešos.