Sprendžiant, kurios jukos sėklos yra geriausios, dažniausiai pravartu nuspręsti, ar gauti augalai bus laikomi viduje, ar persodinami į lauką. Subrendusios jukos gali gražiai ir vizualiai įdomiai papildyti kraštovaizdį ir sodą, o kelios veislės taip pat yra geri kambariniai augalai. Šiems augalams klestėti paprastai reikia daug saulės spindulių, tačiau kai kurioms rūšims taikomi labai specifiniai aplinkosaugos reikalavimai. Gana lengva auginti jukas iš sėklų, o išauginti augalai paprastai nereikalauja priežiūros. Galima įsigyti įvairių sėklų, tačiau taip pat galima nuskinti sėklas iš natūralioje aplinkoje esančių apdulkintų augalų.
Jei subrendusios jukos bus persodinamos į lauką, veislė turi atitikti esamas augimo sąlygas. Jukos dažniausiai siejamos su karštu, sausu klimatu. Kai kurios rūšys gali gerai veikti kitoje aplinkoje, jei jos gauna pakankamai saulės šviesos ir nėra veikiamos pernelyg drėgnoje aplinkoje. Apsilankymas vietiniame augalų daigyne gali būti naudingas renkantis geriausią jukos sėklų rūšį, tinkančią auginti konkrečiam lauko klimatui.
Jukos veislės gali būti puikūs kambariniai augalai. Jas gana lengva auginti ir prižiūrėti, jei tik gauna pakankamai saulės šviesos ir turi pakankamai vietos augti. Įprastos jukų augalų sveikatos problemos yra rudi lapai arba cukranendrių puvinys dėl per dažno laistymo; vabzdžių užkrėtimas, paprastai vadinamas žvyneliais; ir kai kurios grybelinės ligos. Šios problemos dažnai lengvai išsprendžiamos apgalvotai genint, natūraliais insekticidais ir tinkamomis auginimo sąlygomis.
Jukos sėklų galima įsigyti, tačiau jas galima rinkti ir iš natūralioje aplinkoje augančių apdulkintų augalų. Šie augalai dažniausiai apvaisinami, kai jukų kandžių patelė deda kiaušinėlius giliai į žiedus, tuo pačiu į žiedą priverčiant žiedadulkes. Kai išsirita jukos kandžių lervos, jos įsiskverbia į kai kurias sėklas ir jomis minta. Kai sėklų ankštys išdžiūsta, jos atsiskleis ir išsklaidys sėklas ant žemės, todėl jas bus lengva surinkti. Svarbu įsitikinti, kad tokiu būdu surinktose sėklose nėra mažų skylučių, kurias paliko jukos kandžių lervos.
Daiginant jukos sėklas, paprastai sėklos dedamos ant drėgno popierinio rankšluosčio plokščiame plastikiniame dėkle, o tada paruoštas sėklų dėklas dedamas į šiltą, saulėtą vietą. Sėklas taip pat galima sėti tiesiai į dirvą, nors sėklų dėklo metodas gali duoti geresnių rezultatų. Kai jukos išdygs, daigus galima perkelti į vazonus su smėlio dirvožemio mišiniu ir laistyti maždaug kartą per dešimt dienų iki dviejų savaičių. Dygimas gali užtrukti nuo mėnesio iki vienerių metų, o pilnas subrendimas pasiekiamas maždaug per dvejus ar trejus metus.