Išbėrimas nuo saulės kremo gali būti beveik toks pat nemalonus ir nepatogus, kaip ir nudegimas, todėl, jei įmanoma, to reikėtų vengti. Apsauginio kremo nuo saulės bėrimas dažniausiai atsiranda dėl alerginės ar dirginančios reakcijos į vieną ar daugiau losjono sudedamųjų dalių ir gali sukelti niežėjimą, deginimą arba odos paraudimą ir dilgėlinę. Kad išvengtumėte bėrimo nuo saulės kremo, ieškokite prekių ženklų, kuriuose nėra dirgiklių, su medicinine pagalba atraskite bėrimo šaltinį ir įsitikinkite, kad bėrimas tikrai atsirado dėl kremo nuo saulės, o ne dėl kito veiksnio.
Keletas dažniausiai naudojamų kremo nuo saulės ingredientų gali sukelti bėrimus ir odos sudirginimą. Yra žinoma, kad kai kurios veikliosios medžiagos, pvz., para-aminobenzenkarboksirūgštis (PABA), kai kuriems žmonėms sukelia alergiją. Sudedamosios dalys, kurios baigiasi „benzofenomu“ arba „salicilatu“, taip pat gali būti aktyvūs apsaugos nuo saulės komponentai, galintys sukelti bėrimą. Apsaugos nuo saulės, pagamintos iš cinko oksido, pasirinkimas dažniausiai yra geriausias pasirinkimas žmonėms, alergiškiems aktyviosioms apsaugos nuo saulės sudedamosioms dalims; nors cinko oksidas nesilieja su oda taip gerai, kaip kitų tipų apsaugos nuo saulės priemonės, jis retai siejamas su alergijomis ir užtikrina tinkamą apsaugą nuo saulės.
Be aktyvių ingredientų, dėl kurių apsaugos nuo saulės veikia, keletas neaktyvių papildomų ingredientų taip pat gali sukelti bėrimą nuo saulės. Kvepalai, konservantai, riešutų aliejai ir dirbtiniai ingredientai, tokie kaip parabenai, gali sukelti alerginę reakciją. Riešutų, vaisių, gėlių ir prieskonių sudedamosios dalys dažniausiai naudojamos kremams nuo saulės, todėl jų turėtų vengti visi, kurie yra alergiški arba jautrūs konkrečiai medžiagai. Kai kurios apsaugos nuo saulės bendrovės siūlo bekvapius arba natūralių ingredientų formules, kurios gali būti tinkamos tiems, kurie turi tam tikrų alergijų.
Norint tiksliai nustatyti, kas sukelia saulės kremo išbėrimą, gali prireikti apsilankyti pas gydytoją ir atlikti alergijos tyrimą. Alerginis odos reakcijų tyrimas dažnai atliekamas naudojant lopo testą, kurio metu maži odos lopai yra apdorojami galimais dirgikliais ir stebimi, ar neatsiranda reakcija. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti paimamas kraujo mėginys ir naudojamas specifinėms alerginėms reakcijoms ištirti. Jei pakeitus prekės ženklą ar formules vis tiek atsiranda bėrimas dėl apsaugos nuo saulės, gali būti naudinga atlikti alergijos testą.
Galiausiai svarbu nustatyti, ar bėrimą iš tikrųjų sukėlė apsauginis kremas nuo saulės, ar gali atsirasti dėl kitos problemos. Kai kuriems žmonėms būdingas jautrumas saulei, dėl kurio gali atsirasti bėrimų, kai odą veikia saulės spinduliai. Kitiems gali atsirasti bėrimų dėl kitokio kosmetikos gaminio, pavyzdžiui, naujo muilo, skutimosi kremo ar drėkinančio losjono. Nustatyti, ar kremas nuo saulės sukelia bėrimą, yra bandymų ir klaidų procesas; žmogus gali norėti trumpai pasėdėti saulėje be apsaugos nuo saulės, kad nustatytų, ar nėra bėrimo, arba nusiprausti po dušu be papildomų produktų, tada užsitepti kremo nuo saulės ir pažiūrėti, ar bėrimas neatsiras staiga. Alergijos tyrimai taip pat gali būti geras būdas išsiaiškinti, kurie produktai gali būti bėrimo kaltininkai.