Yra keletas būdų, kaip konvertuoti fizinę mašiną į virtualią mašiną. Visi jie apima programinės įrangos, kuri paleidžia ir prižiūri virtualią mašiną pagrindinio kompiuterio sistemoje, įsigijimą. Taip pat daugeliu atvejų reikia sukurti pilną esamos kompiuterio operacinės sistemos ir programų kopiją. Įdiegta ir vykdoma nauja virtualios mašinos programinė įranga. Originalios operacinės sistemos disko vaizdas įmontuojamas į virtualią mašiną ir kompiuteris paruošiamas paleisti originalią operacinę sistemą virtualiu režimu.
Yra daug galimų programinės įrangos paketų, kurie gali padėti pakeisti fizinę mašiną į virtualią mašiną. Kai kuriuos iš jų naudoti labai paprasta ir jie gali paversti procesą paprastų paspaudimų serija. Kitos versijos siūlo daugiau valdymo ir parinkčių bei gali padėti nustatyti naujos virtualios mašinos taisykles diegimo metu. Juos galima įsigyti ir nemokamai, ir mažmeninei prekybai. Pirmiausia reikia pasirinkti programinę įrangą su vartotojui reikalingomis funkcijomis ir techniniu lygiu.
Kitas žingsnis ne visada yra vienodas ir priklauso nuo naudojamos programinės įrangos. Tam tikroms programoms reikės sukurti operacinės sistemos ir kitų programų disko vaizdą, kad virtualioji mašina galėtų jas iš karto naudoti, nereikėtų iš naujo įdiegti iš pradinių diskų. Kai kurios virtualizacijos programinės įrangos šį procesą atliks per specialias skaidinio funkcijas, o kitoms nereikia nieko perkelti. Nors šis veiksmas nėra griežtai būtinas, jis vis tiek rekomenduojamas.
Kompiuterinėms programoms ir operacinei sistemai paruošus diegti virtualizuotoje aplinkoje, laikas įdiegti ir naudoti virtualizavimo programinę įrangą. Programinės įrangos nereikia paleisti tame pačiame kompiuteryje, iš kurio buvo sukurta operacinė sistema; Vietoj to, jį galima paleisti kitame kompiuteryje, suteikiant programinės įrangos emuliaciją, kad operacinė sistema būtų paleista kitame fiziniame kompiuteryje. Kiekviena programa turės skirtingą diegimo procesą, priklausomai nuo galutinio virtualizuoto kompiuterio naudojimo.
Paskutinis veiksmas yra arba iš naujo įdiegti vaizduojamus diskus su operacine sistema, arba iš naujo įdiegti iš originalių diskų. Šis veiksmas užbaigia pagrindinį fizinės mašinos perkėlimo į virtualią mašiną procesą. Šioje sąrankoje visas kompiuteris gali būti perkeltas į kitą kompiuterį, kad jis veiktų tiksliai taip, kaip buvo. Jis gali būti naudojamas atsarginėms kopijoms kurti, diagnostikai vykdyti arba tam tikromis aplinkybėmis lygiagrečioms sistemoms veikti kartu.
Yra specialus virtualios programinės įrangos kūrėjo tipas, kurio nereikia įdiegti kompiuteryje ir kuris gali veikti kompiuteriui veikiant. Tai gali sukurti virtualų asmeninį kompiuterį (PC) be daugelio įprastų virtualizacijos veiksmų. Tam reikia daugiau sistemos išteklių, tačiau užtikrinamas beveik visiškai automatizuotas virtualizacijos procesas.
Viena iš priežasčių konvertuoti fizinę mašiną į virtualią mašiną gali būti kelių atskirų žiniatinklio serverių paleidimas iš vieno kompiuterio per virtualius serverius. Tam gali prireikti tolesnių veiksmų, kad būtų galima nustatyti apkrovos bendrinimą ir prieigą prie aparatinės įrangos prievadų. Pagal šį scenarijų svarbu suprasti, kad virtualiosios mašinos ne visada turi tiesioginę prieigą prie aparatinės įrangos, o vietoj to gali būti naudojamos virtualios aparatinės įrangos versijos, o tai gali turėti įtakos našumui ir reikalauti pažangesnių tinklo žinių bei aparatinės įrangos.