Kaip laikui bėgant vystėsi Butano keliai?

Kalbant apie kelius, Butanas gali būti vėlyvas, bet dabar visas likęs pasaulis siekia pasivyti. Nuo 2015 m. mažytė Pietų Azijos valstybė perdirba savo plastiką naudodama jį šalies keliams padengti. Tai įspūdingas žygdarbis, ypač turint omenyje, kad Butane iki 1962 m. net nebuvo asfaltuotų kelių. Vadinamasis Žaliojo kelio projektas sujungia plastiko atliekas su bitumu, kad būtų tiesiami ekologiški keliai, teigia verslininkas Rikesh Gurung, padėjęs inicijuoti pastangas. Gurungas sakė, kad tiesiant kelius bus panaudotos visos šalies plastiko atliekos. „Plastiko atliekų perdirbimas ir (jų) nedeginimas yra teisingas būdas apsaugoti aplinką“, – sakė Gurungas. Projektas ne tik ras naują senojo plastiko panaudojimą, bet ir sukurs kelius, kuriems reikės mažiau priežiūros, sakė Gurungas. Paprastai keliuose kalnuotoje šalyje vyrauja atšiaurūs orai ir reikia kasmet dirbti, tačiau Gurungas teigė, kad prireiks mažiausiai penkerių metų, kol plastikinius kelius reikės patobulinti.

Butano pagrindai:

Priklausomai nuo sezono, turistai turi sumokėti nuo 200 USD iki 250 USD per dieną, kad aplankytų Butaną.
Butanas valdomas pagal „didelės nacionalinės laimės“ filosofiją; ji naudoja indeksą savo gyventojų kolektyvinei gerovei nustatyti.
Maždaug trečdalis Butano gyventojų yra jaunesni nei 14 metų, o amžiaus mediana yra 22.3 metai.