Norint pateikti disertacijos idėjas, dažnai reikia daug tyrinėti, dirbti ir apgalvoti, kad būtų galima išbraukti galimybių sąrašą ir galutinę temą suformuoti į oficialų pasiūlymą ir galimą daktaro disertaciją. Idėjų sąrašo laikymas studijuojant ar skaitant yra praktiškas ir paprastas būdas sukurti daugybę galimybių, kurias vėliau bus galima įvertinti. Tada šiomis galimomis temomis galima dalytis su kitais magistrantais, akademiniais patarėjais ir profesoriais, kurie gali padėti patobulinti idėją, pasirinkti tas temas, kurios turi didžiausią galimybę prisidėti prie konkrečios akademinės srities, arba pasiūlyti papildomų tyrimų.
Daug žadančių disertacijos idėjų pagrindas gali būti mėgstamo autoriaus ar intelektualo kūryba, tam tikra istorinė era ar asmenybė, geografinis regionas ar tauta, kalba arba politinis, socialinis, intelektualinis ar meninis judėjimas. Doktorantai paprastai baigia kelerių metų kursinius darbus prieš baigdami disertacijos etapą, kuriame jiems pateikiama daug skirtingų tekstų, perspektyvų ir teorinių struktūrų. Turint neatsakytų klausimų, įdomių tekstų ir kitų akademinių problemų, su kuriomis susidurta studijuojant magistrantūros studijas, sąrašą, vėliau gali būti daug galimų temų.
Pokalbiai su kolegomis studentais ir profesoriais taip pat gali padėti generuoti ir net patobulinti disertacijų idėjas. Tikėtina, kad dėstytojai žino naudingų bibliografijų, kurios gali padėti studentams, kurie bando nustatyti, kaip geriausiai išspręsti akademinį klausimą. Mainai su kitais absolventais gali suteikti kitokios perspektyvos arba pasiūlyti papildomų tekstų ar išteklių.
Visos disertacijos idėjos turėtų būti kuo originalesnės. Peržiūrėjus baigtas disertacijas, taip pat paskelbtus akademinius straipsnius ir knygas dominančia tema, galima išaiškinti naują požiūrį arba naują tyrimo kryptį. Profesorius, turintis panašių mokslinių interesų, taip pat gali būti naudingas esamos literatūros, susijusios su konkrečiomis disertacijos idėjomis, vadovas.
Siaurinant galimų disertacijos idėjų sąrašą, svarbu įvertinti paties tyrėjo susidomėjimą tema, temos praktiškumą ir bendrą darbo indėlį į konkrečią akademinę sritį. Tinkamos bibliografijos peržiūra ir išvadų pasidalijimas su akademiniu patarėju ar kitu profesoriumi gali padėti nustatyti disertacijos temos praktiškumą ir potencialą. Studento asmeninis susidomėjimas tam tikra tema yra svarbiausias dalykas, nes jis tikriausiai praleis kelerius metus ją tyrinėdamas ir rašydamas.
Lankstumas gali būti labai svarbus kuriant ir svarstant disertacijos idėjas. Daktaro darbas yra nebaigtas darbas, o tema dažnai koreguojama, kai tyrėjas susiduria su nauja informacija. Jei studentas pasirenka disertacijos temą prieš baigdamas reikiamus kursinius darbus, gali būti praktiška užsiregistruoti į kursus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas galimai baigiamojo darbo temai.