Norint tapti klinikiniu programuotoju, dažniausiai reikalingos ir kompiuterių programavimo, ir medicinos ar mokslų žinios. Norint gauti pradinio lygio klinikinio programuotojo darbą, paprastai reikalingas bakalauro laipsnis. Norint gauti klinikinio programuotojo vadovo pareigas, dažnai reikalingas aukštasis laipsnis. Tam tikros rūšies patirtis šioje srityje dažnai yra papildomas reikalavimas norint tapti klinikiniu programuotoju.
Klinikinis programuotojas paprastai dirba su duomenų bazėmis, naudojamomis klinikiniuose medicinos tyrimuose. Programuotojai gali kurti arba valdyti klinikiniams tyrimams naudojamas duomenų bazes. Jie gali stebėti ir koordinuoti bandymų metu surinktus duomenis ir paprastai yra atsakingi už techninių problemų, kurios gali kilti duomenų bazėse, sprendimus. Stiprūs bendravimo įgūdžiai paprastai yra būtini klinikiniams programuotojams, nes jie dažnai skleidžia duomenis kitoms klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančioms šalims.
Klinikiniam programuotojui, kuris daugiausia dirba su kompiuterinėmis duomenų bazėmis, paprastai reikia žinių arba patirties rašant kompiuterinį kodą. Dvejų metų programavimo laipsnis gali suteikti būtinų kompiuterinių žinių norint tapti klinikiniu programuotoju. Tačiau vien to neužtenka norint patekti į lauką; paprastai taip pat reikalingas ketverių metų laipsnis. Šis laipsnis gali būti įvairių disciplinų, įskaitant mokslus, tokius kaip gyvosios gamtos mokslas; medicina ar sveikatos priežiūra, pvz., slauga ar farmakologija; arba technologijas, pvz., informacines sistemas. Visi šie laipsniai kartu su kompiuterių programavimo žiniomis turėtų suteikti pakankamai tvirtą pagrindą norint tapti klinikiniu programuotoju.
Norint tapti klinikiniu programuotoju, gali prireikti ir ankstesnės darbo patirties aplinkoje, kurioje atliekami klinikiniai tyrimai. Dvejų metų patirties dažnai pakanka norint įgyti pradinį darbą. Tokio tipo patirtis gali būti, pavyzdžiui, farmacijos programavimo srityje. Jei kas nors nori pereiti į klinikinio programuotojo vadovaujamas pareigas, dažnai reikalinga trejų–penkerių metų patirtis, taip pat gali prireikti aukštesniojo laipsnio.
Kiti įgūdžiai, kurių gali prireikti norint tapti klinikiniu programuotoju, apima gebėjimą laikytis terminų, nes klinikiniai tyrimai dažnai yra labai griežti pagal terminų standartus. Noras dirbti ilgas valandas gali būti susijęs su galimybe laikytis terminų, nes klinikinio tyrimo pabaigoje duomenų derinimas gali užtrukti ilgiau. Gebėjimas dirbti su įvairiais žmonėmis taip pat svarbus, jei klinikinis programuotojas turi veikti kaip ryšys tarp skirtingų tyrimo metu dirbančių grupių.