Svarbu suprasti, ką maisto mokslininkas veikia, kol kas nors gali nuspręsti, ar ji iš tikrųjų nori juo tapti. Apskritai maisto mokslininkai stengiasi sukurti ir pakelti maisto produktų standartus. Jie naudojasi savo išsilavinimu, kad pagerintų maisto konservavimo, apdorojimo, laikymo, pakavimo ir net pristatymo būdus. Kartais maisto mokslininkas gali dirbti tyrimų sektoriuje ir analizuoti maisto vitaminų, mineralų ir cheminių medžiagų sudėtį arba net atrasti ar sukurti naujus maisto produktus. Kitu metu ji stengsis vykdyti ir laikytis vyriausybės nustatytų taisyklių, tikrinti maisto perdirbimo vietas ir užtikrinti, kad būtų pasiekti aukščiausi kokybės ir saugos standartai.
Kai kas nors nusprendžia tapti maisto mokslininke, ji turėtų pradėti svarstyti, kokio išsilavinimo ir mokymo jai reikia. Paprastai jos įgytas išsilavinimas priklauso nuo to, kokio darbo ji nori. Pavyzdžiui, gali pakakti gauti žemės ūkio mokslų bakalauro laipsnį, jei darbas orientuotas į produkto kūrimą ar pagalbą kitiems mokslinių tyrimų projektuose. Tačiau kažkas, kas nori darbo, kuriame ji atlieka savo mokslinių tyrimų projektus arba vadovauja kitiems taikomiesiems tyrimams, greičiausiai turės įgyti magistro arba daktaro laipsnį. Be to, jei asmuo nori mokyti kitus apie maisto mokslą kolegijos lygmeniu, doktorantūros laipsnis bus būtinas.
Vėlgi, priklausomai nuo darbo, kurio gali siekti žmogus, norintis tapti maisto mokslininku, ji gali įgyti kitų sričių, pavyzdžiui, biologijos, fizikos, inžinerijos ar chemijos, laipsnį ir vis tiek gauti šios srities pareigas. Nors daugelis kolegijų ir universitetų siūlo kursus, kurie paruošia žmones bendrajam žemės ūkio mokslo laipsniui, tiems, kurie nori dirbti maisto mokslo srityje, gali tekti ieškoti kolegijos ar universiteto, siūlančio specializuotus šios srities kursus. Pavyzdžiui, maisto chemija, maisto mikrobiologija, maisto analizė ir maisto inžinerija yra svarbios studijų sritys norintiems tapti maisto mokslininkais.
Visada pravartu lankyti įvairius kursus, tačiau tuo atveju, jei žemės ūkio mokslo sektoriuje atsirastų kitas darbas, pavyzdžiui, susijęs su dirvožemio mokslu, gyvūnų mokslu ar augalų mokslu. Asmuo, planuojantis įgyti magistro ar daktaro laipsnį, turėtų baigti tam tikrus šios srities mokymus, atlikti mokslinius tyrimus laboratorijoje ir galbūt parengti disertaciją ar darbą, pagrįstą savo nepriklausomu tyrimu.
Gebėjimas dirbti tiek didesnio kolektyvo nariui, tiek vienam – svarbios savybės norinčiam tapti maisto mokslininku. Profesijoje praverčia ir puikūs bendravimo įgūdžiai bei statistikos ir verslo principų supratimas. Apskritai tai gali būti naudingas ir įdomus karjeros kelias.