Asmuo, norintis tapti muzikos bibliotekininku, turėtų planuoti daug laiko praleisti mokykloje. Žmonės, kurie domisi tokiu darbu, turės baigti bibliotekininkystės ir muzikos mokymus, taip pat gali prireikti papildomų įgūdžių, priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje jie nori dirbti. Muzikos bibliotekininkai dirba kolegijose ir universitetuose, muzikos archyvuose. , orkestrai, radijo ir televizijos stotys, organizacijos, dirbančios muzikos srityje, taip pat daugelyje kitų aplinkų. Šis darbas gali būti labai sudėtingas ir apima platų įgūdžių rinkinį.
Norint įgyti muzikos bibliotekininko kvalifikaciją, reikia atitikti bibliotekininkui keliamus reikalavimus ir baigti papildomus muzikos specializacijos mokymus. Norint būti bibliotekininku, kam nors reikia bibliotekininkystės magistro arba informacijos mokslo magistro. Žmonės, norintys specializuotis muzikos srityje, paprastai baigia muzikinį mokymą kaip dalį savo bakalauro darbo, mokosi muzikos istorijos, teorijos ir praktikos. Kai kurie muzikos bibliotekininkai taip pat yra kilę iš atlikimo, nors norint tapti muzikos bibliotekininku to nereikia.
Norint tapti muzikos bibliotekininku, gali prireikti lankyti specialius archyvavimo kursus, kad išmoktumėte prižiūrėti muzikos bibliotekoje esančius objektus. Be to, žmonėms gali prireikti lavinti šokius, filmus ir televiziją bei kitus menų aspektus, kurie gali integruoti muziką. Pavyzdžiui, žmogui, kuris dirba muzikos bibliotekininku operos kompanijoje, reikia giliai išmanyti operą ir sceninį atlikimą, o ne tik bibliotekininko ir melomano įgūdžius.
Norint tapti muzikos bibliotekininku, taip pat gali prireikti etnomuzikologijos, antropologijos ir net archeologijos kursų. Šiuos kursinius darbus naudoja bibliotekininkai, dirbantys su etnine muzika, senąja muzika ir muzikos rankraščiais iš kitų epochų ir kultūrų. Kadangi bibliotekininkai turi suprasti savo kolekcijose esančius objektus, jie turi gerai išmanyti objektų, su kuriais dirba, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Pavyzdžiui, Renesanso muzikos rankraščių kolekciją tvarkantis asmuo turi žinoti apie epochos istoriją, šiuo laikotarpiu gyvavusias muzikos tendencijas ir tinkamą archyvavimo techniką tvarkyti dokumentus nuo XIV iki XVII a.
Aistros muzikai padeda tapti muzikos bibliotekininku, tačiau taip pat būtina turėti gerus organizavimo ir katalogavimo įgūdžius bei gebėjimą kontekstualizuoti informaciją. Geras muzikos bibliotekininkas gerai išmano kolekcijas, kurias jis ar ji prižiūri ir kuriais rūpinasi, ir gali padėti žmonėms atlikti tyrimų užklausas, surasti konkrečius objektus ir susitarti dėl daiktų skolinimosi ar apžiūrėjimo iš kitų bibliotekų.