Kaip man tapti neurologu?

Neurologai yra gydytojai specialistai. Jie ypač susirūpinę dėl sutrikimų, turinčių įtakos smegenims arba, plačiau, centrinei nervų sistemai, ir tai gali būti tokie dalykai kaip degeneraciniai smegenų sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio liga, arba smegenų sužalojimai, kuriuos sukelia trauma ar insultas. Kad taptų neurologu, žmogus turi būti išsamiai apmokytas.

Mokymasis pradedamas norint tapti neurologu baigus vidurinę mokyklą, todėl verta lankyti daug kursų, kuriuose akcentuojama matematika ir gamtos mokslai, nes norint tęsti medicinos mokymą, reikia turėti įgūdžių šiose srityse. Kitas žingsnis yra ketverių metų universitetinis laipsnis arba tiesioginis prašymas į medicinos mokyklą, kaip įprasta tokiose vietose kaip JK. JAV žmonės pirmiausia turės įgyti bakalauro laipsnį prieš kreipdamiesi į medicinos mokyklą, be to, yra taikomi reikalavimai. Tai yra puikūs medicinos koledžo priėmimo testo (MCAT) pažymiai ir geri balai, o kandidatavimas į kai kurias geriausias mokyklas yra labai konkurencingas.

Įstojęs į medicinos mokyklą JAV, asmuo trejus ar ketverius metus mokysis ir mokysis, kol galės gauti gydytojo licenciją. Jiems taip pat gali tekti praleisti papildomus metus kaip praktikantai, o norintys tapti neurologu dažniausiai pasirenka stažuotes – medicina/chirurgija arba vidaus medicina. Kai tai bus baigta, ir iš tikrųjų stažuotės metu, žmonės turi ieškoti stipendijų ar rezidentūros programų, kurios juos priimtų mokytis neurologijos srityje. Tai padeda turėti gerus pažymius medicinos mokykloje, kad gautumėte specialisto rezidentūrą.

Šiuo proceso metu žmogus dabar yra gydytojas, o jei neurologija nebetraukia, yra kitos specialybės arba žmogus gali verstis bendrosios medicinos praktika. Kita vertus, jei žmogus vis tiek norėtų tapti neurologu, jam ar jai reikės skirti daug daugiau laiko mokymuisi. Šis mokymas trunka mažiausiai trejus metus, o kai kurie gydytojai gali užtrukti ilgiau, nes neurologija turi specialių skyrių.

Daugelyje pasaulio šalių yra didelis skirtumas, jei žmogus nori tapti neurologu, dirbančiu su vaikais. Tai nėra subspecialybė, o reiškia, kad reikia kreiptis dėl trejų metų rezidentūros, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pediatrijai ir vaikų neurologijai. Šios dvi specialybės nekeičiamos. Baigę vaikų ar suaugusiųjų neurologijos mokymus, gydytojai turi žengti paskutinį žingsnį. Paprastai jie turi laikyti egzaminus, kad būtų sertifikuoti pagal savo specialybę, o tai leidžia teigti, kad jie yra neurologai ir atitinkamai praktikuoja savo specialybę.

Iš viso po vidurinės mokyklos baigimo gali prireikti maždaug vienuolikos–dvylikos metų, kad taptum neurologu. Tai sritis, kuri yra gana gerai kompensuojama, tačiau gali būti sudėtinga dirbti. Ligos, turinčios įtakos centrinei nervų sistemai, gali turėti pražūtingų padarinių žmonėms ir jų šeimoms. Tiems, kurie norėtų užsiimti šia sritimi, siūloma didelė užuojauta.