Norint tapti vidaus ligų gydytoju, reikia daug studijų. Dauguma šių gydytojų, kurie taip pat gali būti vadinami internistais, yra baigę medicinos mokyklą ir rezidentūros programą, kurios specializacija yra vidaus medicina. Daugelis šių gydytojų neapstoja ties paprastesne vidaus ligų rezidentūra ir, baigę pirminę rezidentūrą, gali pasirinkti tokią subspecialybę kaip kardiologija, gastroenterologija ar geriatrijos medicina.
Pasiruošimas tapti vidaus ligų gydytoju gali prasidėti dar vidurinėje mokykloje. Mokiniams patariama gauti gerus pažymius ir ypač sutelkti dėmesį į matematikos ir gamtos mokslų studijas. Jei įmanoma, matematiką rekomenduojama perskaityti naudojant skaičiavimo programą, ypač išplėstinės praktikos klasėje, ir mokslus per biologiją ir chemiją. Geri pažymiai gali padėti užsitikrinti patekimą į gerą ketverių metų mokyklą, kurioje mokiniai ir toliau eina šiuo keliu.
Kolegijoje yra keletas specialybių, kurias medicinos mokyklos laiko palankiomis. Tikriausiai populiariausia yra ikimedis, tačiau kitos priimtinos specialybės galėtų būti chemija, biologija, mikrobiologija ar biochemija. Kiekviena iš šių specialybių gali padėti studentams pasiruošti laikyti medicinos koledžo priėmimo testą (MCAT), reikalingą norint patekti į daugelį medicinos mokyklų. Paprastai studentai MCAT įgyja anksti vyresniame amžiuje ir naudoja jo balus bei gerus pažymius, kad užsitikrintų vietą medicinos mokyklos programoje. Atminkite, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, JK, derina bakalauro studijas su medicinos mokykla.
Medicinos mokykla yra trejų metų studijų ir paskutinių stažuotės metų ir baigiasi licencija, kai žmonės įvykdo visus reikalavimus. Žmogus, norintis tapti vidaus ligų gydytoju, šiuo metu nenustoja mokytis. Vietoj to, jis ar ji kreipsis dėl rezidentūros stažuotės metais arba paskutiniais medicinos mokyklos mokymo metais, kad galėtų tęsti specialų internisto mokymą.
Kaip minėta, šios rezidentūros paprastai trunka apie trejus metus, tačiau, jei gydytojas nori įgyti vidaus ligų subspecialybę, jos gali būti gerokai išplėstos. Yra daug subspecialybių, iš kurių galima rinktis. Pavyzdžiui, JAV žmonės gali specializuotis kardiologijos, pulmonologijos, kritinės priežiūros, medicininės onkologijos, endokrinologijos, infekcinių ligų ar infekciologijos srityse ar kitose srityse. Papildomos rezidentūros ar stažuočių trukmė labai priklausys nuo studijuojamų sričių, o norintis tapti vidaus ligų gydytoju nebūtina baigti specialybės, nors tai gali būti pelningiau.
Norintieji tapti vidaus ligų gydytojais gali tikėtis mažiausiai 11 metų, pradedant nuo pirmųjų koledžo metų. Mokymas gali būti ilgesnis, jei pasirenkama subspecialybė, ir gali trukti dar keletą metų. Bendra trukmė gali priklausyti ne tik nuo specializacijos, bet ir nuo specifinių regiono mokymo metodų bei to regiono medicinos tarybos reikalavimų.