Vienuolis – tai žmogus, nusprendęs nugyventi savo gyvenimą visiškai tarnaudamas Dievui. Jis atsisako normalaus gyvenimo, kad gyventų vienuolyne ar šventykloje, praleisdamas laiką maldoje, meditacijoje ir tarnystėje. Yra vienuolių keliose religinėse tradicijose, įskaitant katalikybę ir budizmą; kelias tapti vienuoliu užtrunka ilgametį įsipareigojimą ir studijas. Tačiau abu pradeda nuo to paties pašaukimo atsiduoti savo religijai.
Kad taptų katalikų vienuoliu, žmogus turi būti sveiko proto ir kūno. Jis turi būti Romos katalikas ir priėmęs Sutvirtinimo sakramentą – ceremoniją, kuri paprastai atliekama paauglystėje, todėl asmuo tampa oficialia Katalikų bažnyčios dalimi. Prieš pradėdamas tapti vienuoliu, vyras turi būti laisvas nuo visų skolų ir pareigų. Jis turi būti kelerius metus gyvenęs gerą, moralų gyvenimą ir, pageidautina, aktyviai dalyvauti savo bažnyčios bendruomenėje.
Pirmas žingsnis norint tapti vienuoliu Katalikų bažnyčioje – apsilankyti vienuolyne, geriausia kelis kartus. Šie vizitai turėtų padėti vyrui apsispręsti, ar jis galėtų gyventi tokį gyvenimą linksmai. Kitas žingsnis – susisiekti su naujokų meistru, kuris yra atsakingas už naujų vienuolių rengimo priežiūrą.
Paprastai yra bandomasis laikotarpis, vadinamas postulancija, kuris trunka iki šešių mėnesių. Per tą laiką naujokas meistras ir besimokantis vienuolis pamato, ar tapti vienuoliu yra teisingas vyro pasirinkimas. Po to vyras pateks į naujokų etapą, kur metus mokysis būti vienuoliu. Po metų bendruomenė gali balsuoti už tai, kad jis duotų laikinus įžadus ir galėtų apsivilkti pirmąjį chalatą. Bet kuriuo šio bandomojo etapo metu vyras gali pasirinkti išvykti arba būti paprašytas išeiti, nesiimant jokių oficialių veiksmų.
Po to, kai bus išrinktas oficialiu vienuoliu, vyras mažiausiai trejus metus tęs mokslus, kad taptų vienuoliu. Pasibaigus šiam laikui, vienuolių bendruomenė vėl balsuos, kad nuspręs, ar jis turėtų tapti vienuoliu, ar ne. Jei jis bus priimtas, jam bus leista duoti įžadus ir jis taps oficialiu bendruomenės nariu. Egzistuoja trys įžadai, kuriuos žmogus turi duoti, kad taptų vienuoliu: paklusnumo, stabilumo ir gyvenimo atsivertimo įžadas, sutinkant atsisakyti ankstesnio gyvenimo, kad visiškai įstotų į vienuolyną.
Kelias tapti Tibeto arba budistų vienuoliu yra panašus į kelią tapti katalikų vienuoliu. Pirmas žingsnis – išstudijuoti budizmo mokymus ir rasti juose prasmę. Kitas žingsnis – susirasti dvasinį vadovą, žmogų, kuris galėtų patarti ir padėti vienuoliui treniruočių metu. Kitas žingsnis – kurį laiką praleisti vienuolinėje bendruomenėje, patirti vienuolio gyvenimą.
Nusprendęs, kad Tibeto vienuolio gyvenimas yra teisingas pasirinkimas, vyras pradeda kelerius metus mokytis ir mokytis. Tikimasi, kad per tą laiką jis gyvens taip, kad gerbtų budizmo mokymus. Pasibaigus pirminiam mokymui, vyras dalyvaus ceremonijoje, kuriai vadovauja patyręs vienuolis, kad taptų pradedančiuoju vienuoliu. Po ilgesnių mokymų naujokas gali tapti įšventintu budistų vienuoliu arba bhikkhu.
Dažniausiai terminas vienuolis konkrečiai reiškia vyrą, pasirinkusį šį pašaukimą, o moterys – vienuolėmis, nors šios dvi pareigos nėra tapačios. Tačiau yra atvejų, kai moteris gali tapti vienuoliu. Nors Katalikų bažnyčia neleidžia moterims tapti vienuoliais, kai kurios kitos krikščionių konfesijos leidžia. Taip pat yra moterų budistų vienuolių.