Elektrinė varža yra jėga arba medžiaga, kuri trukdo laisvam elektros srovės tekėjimui arba jam priešinasi. Nuo tada, kai jį atrado George’as Ohmas XIX amžiuje, jis buvo matuojamas omais.
Elektra iš esmės yra elektronų srautas. Elektros srovės atveju laidžios medžiagos struktūroje esantys atomai leidžia arba trukdo elektronų srautui. Prastas laidumas reiškia, kad atomai yra išdėstyti taip, kad trukdo šiam srautui arba jam priešinasi.
Faktinis elektrinės varžos (R) matavimas atliekamas padalijus įtampą (V) iš srovės, tekančios per objektą (I), kuri išreiškiama Siemens: R = V/I. Atsparumo koeficientas išreiškiamas amperais (amperais).
Objekto ar medžiagos atsparumas – jo elektrinis laidumas – priklauso nuo jo medžiagos konstrukcijos ir geometrinės struktūros. Elektros srovė yra atspari arba įjungiama atsižvelgiant į daugybę veiksnių, įskaitant izoliacijos kokybę, laidininko varžą arba lengvumą ir objekto, kuriuo teka srovė, tankį.
Yra du pagrindiniai elektros varžos tipai: nuolatinės srovės (DC) varža ir kintamosios srovės (AC) varža. Nuolatinė srovė yra elektros krūvio arba srovės srautas tik viena kryptimi. Kintamoji srovė yra srovės judėjimas pirmyn ir atgal.
Nuolatinės srovės varža – tai vienakryptis elektros srovės judėjimas, susidūręs su jos laidininko kliūtimi arba varža. Naudojant vandens srautą per sodo žarną, vanduo būtų srovė, vandens slėgis būtų įtampa, o žarna būtų laidininkas. Žarna (laidininkas) įgalina vienakryptį vandens (srovės) tekėjimą žarnos sienelėmis. Siena suteikia trinties (atsparumo) matą, sumažindama vandens srauto jėgą. Esant elektros srovei, izoliacinė medžiaga, netobulumai ir elektros laidininko gedimai sukuria varžą, kurią srovė turi įveikti.
Kintamosios srovės varža iš esmės yra tokia pati kaip nuolatinės srovės varža, išskyrus tai, kad pasipriešinimas susiduriama su daugiakrypčiu, pirmyn ir atgal, srovės srautu. Jei dar kartą naudosime žarnos pavyzdį, galima įsivaizduoti, kad vanduo sodo žarnoje teka iš maišytuvo, o paskui grįžta atgal. Todėl trintis (pasipriešinimas) dauginama iš dviejų.
Kadangi mechaninė trintis sukuria šilumą, atsiranda ir elektrinė varža. Lygiai taip pat, kaip per didelis karštis pablogina mechanines charakteristikas, taip yra ir su elektriniu našumu. Tiek trintis, tiek pasipriešinimas yra pavojingi ir destruktyvūs.