Nors siekis visam laikui pašalinti badą pasaulyje gali būti laikomas svajone, yra dalykų, kuriuos asmenys ir vyriausybės gali padaryti, kad išspręstų dabartinę bado problemą pasaulyje. Kadangi pasaulyje yra ribotas dirbamos žemės kiekis ir, atrodo, begalinis naujų gyventojų, kuriems reikės valgyti, atsargos, pasaulio bado problema dažnai atrodo kaip neįveikiamas iššūkis. Tačiau naujos maisto technologijos ir politinio klimato patobulinimai gali labai padėti užbaigti masinį badą ir badą.
Vienas iš būdų pašalinti badą pasaulyje būtų sukurti naujus būdus, kaip auginti maistą visame pasaulyje. Daugelis žmonių šiandien gyvena tose pasaulio vietose, kurios niekada negalėjo užauginti pakankamai maistinių kultūrų arba yra beveik neįmanoma laistyti. Kai kurios dirbamos žemės lieka nepakankamai naudojamos, nes ją kontroliuoja nesąžiningos vyriausybės arba šiuo metu ji pernelyg neprieinama ūkininkavimui. Kurdami naujus metodus, kaip maksimaliai padidinti pasėlių augimą standartų neatitinkančioje žemėje, gyventojai gali užsiauginti pakankamai maisto savo poreikiams patenkinti.
Kitas būdas išspręsti badą pasaulyje būtų pagerinti maisto paskirstymo infrastruktūrą. Daugelyje pirmojo pasaulio šalių yra didžiulis pagrindinių pasėlių ir grūdų, ypač kviečių, ryžių ir kukurūzų, perteklius. Šios atsargos reguliariai papildomos subsidijuojant ūkininkavimą. Problema ta, kad skurdesnės šalys, kurios galėtų gauti naudos iš šio pertekliaus, dažnai yra kontroliuojamos priešiškų vyriausybių, kurios arba atsisako maisto pasiūlymų, arba iš esmės laiko maistą įkaitais svarbiuose platinimo taškuose.
Jei pagalbos agentūros ir vyriausybinės tarnybos turėtų geresnių priemonių tinkamam maisto paskirstymui, maisto pertekliaus pristatymas į bado nukentėjusias vietoves padėtų išspręsti bado problemą pasaulyje. Neturtingesnių šalių gyventojų skatinimas priartėti prie tvarių maisto šaltinių taip pat išspręstų badą pasaulyje, tačiau tai pasirodė sudėtinga dėl sociologinių, religinių ir logistinių priežasčių.
Naujų ūkininkavimo technologijų kūrimas taip pat galėtų padėti įveikti badą pasaulyje. Pavyzdžiui, jei maistas gali būti auginamas dideliuose hidroponiniuose ūkiuose, tradiciniai dirvožemio ūkiai būtų mažiau apkrauti. Neturtingesnių šalių ūkininkai galėtų būti mokomi kaitalioti pasėlius, kad dirvožemis būtų sveikesnis sezonas po sezono. Geresnės sėklos, kurių derlius yra didesnis arba atsparumas vabzdžių ar oro žalai, galėtų padėti ūkininkams užauginti daugiau tinkamų javų tame pačiame ariamos žemės kiekyje. Atnaujintas žemės ūkio, kaip karjeros, dėmesys taip pat galėtų paskatinti daugiau jaunų žmonių pradėti savo ūkius ir gaminti daugiau maisto kitiems.
Pasaulio bado problema visada išliks tol, kol pasaulio gyventojų skaičius ir toliau bus daug didesnis nei maisto, kurį sugeba pagaminti ūkininkai. Paaiškėjo, kad didelio masto pastangos kontroliuoti gyventojų skaičiaus augimą yra labai nepopuliarios ir beveik neįmanoma įgyvendinti. Daugelis organizacijų, tokių kaip UNICEF, pasišventė pasaulinio bado ir bado likvidavimui, tačiau vienintelis būdas visam laikui pašalinti badą būtų vieningos tūkstančių žemės ūkio ekspertų pastangos ir didelės pinigų sumos bei materialinė šimtų pasaulio lyderių parama.