Ausų švirkštas gali būti veiksmingas būdas pašalinti ausų sierą, ypač paveiktą ausų sierą, iš ausies kanalo. Pagrindinė vaško ausų švirkšto naudojimo koncepcija yra išplauti ausų sierą iš ausies skysčiu, o ne nubraukti. Gydytojai kartais naudoja specializuotą ausų švirkštą, kad pašalintų vašką apsilankymų biure ir patikrinimų metu, tačiau daug švirkštų taip pat galima naudoti namuose. Namuose naudojami švirkštai – nuo pagrindinių guminių lempučių švirkštų iki pilnų ausų vaško šalinimo sistemų, apimančių fiziologinio tirpalo ar kitų tirpalų įpurškimą. Naudoti bet kokį švirkšto metodą yra gana paprasta. Paprastai reikia pašildyti vandenį ar kitą ausies tirpalą iki kūno temperatūros, tada lėtai pumpuoti vandenį į ausį, kad nuplautų vašką.
Daugelis medicinos specialistų mano, kad ausų vaškas turi daug naudos. Pavyzdžiui, jis apsaugo ausies būgnelį nuo dulkių ir antimikrobinių dalelių poveikio ir yra svarbi savaiminio ausies išsivalymo sistemos dalis. Nepaisant to, ausų sieros perteklius gali sukelti problemų. Ausų sieros kaupimasis kartais gali sukelti klausos praradimą ir ausų skausmą. Kai ausų sieras patenka giliai į ausies kanalą, simptomai pablogėja.
Ausų švirkštas vaškui paprastai rekomenduojamas kaip saugus būdas pašalinti paveiktą ar perteklinį ausų sierą. Ausies kanalo drėkinimas šiltais skysčiais gali suminkštinti ir visiškai pašalinti ausų vašką nei kiti vaško šalinimo įrankiai, tokie kaip vatos tamponai ar ausų žvakės. Tinkamai naudojamas ausų švirkštas gali būti paprastas ir nebrangus būdas pašalinti su ausų siera susijusias problemas.
Pagrindinis reikalavimas naudojant ausų švirkštą vaškui yra skystis. Jei įsigijote ausų švirkšto sistemą, gali būti pridėtas skystas tirpalas. Komerciniai ausų sieros tirpalai dažniausiai yra fiziologinio tirpalo pagrindu, o kartais juose yra kitų cheminių medžiagų, tokių kaip vandenilio peroksidas, padedantis suminkštinti ir pašalinti vašką. Taip pat galima naudoti vandenį.
Labai svarbu, kad skystis, kad ir koks jis būtų, būtų pašildytas iki kuo artimesnės kūno temperatūros. Jei skystis per šaltas, jis gali nepakankamai suminkštinti vaško, kad jį pašalintų. Į ausį suleisti šalti skysčiai taip pat gali sukelti galvos skausmą ir galvos svaigimą.
Švirkštas turi būti užpildytas skysčiu, tada atsargiai ir lėtai įpurškiamas į ausies kanalą. Paprastai tai pasiekiama įkišus švirkšto galiuką maždaug 1 colio (25 mm) atstumu į ausį. Nešvirkškite per stipriai, nes galingi smūgiai į ausį gali pakenkti. Kai švirkšto turinys bus ištuštintas, pakreipkite galvutę, kad nutekėtų. Procedūrą galima kartoti tol, kol bus pašalintas probleminis vaškas.
Ausų vaško švirkštą turėtų naudoti tik geros sveikatos žmonės, kuriems nebuvo plyšę ausies būgneliai, ausies vamzdeliai ar kitos vidinės ausies problemos. Drėkinimas gali būti veiksmingas vaško pašalinimo būdas, tačiau svarbu nepamiršti, kad bet koks pašalinių medžiagų ar skysčių patekimas į organizmą kelia pavojų. Jei ausų sieros kaupimasis tapo problema, paprastai geriausia pasitarti su gydytoju prieš pradedant bet kokį savarankiško gydymo režimą.