Daugelyje mokslinių ir pramoninių situacijų būtina žinoti skysčių klampumą. Klampumas yra skysčio pasipriešinimo tekėjimui matas. Didelės klampos skysčiai turi didesnį atsparumą tekėjimui ir nėra lengvai deformuojami dėl fizinio krūvio, o mažo klampumo skysčiai yra „ploni“ ir lengvai teka. Skysčių klampumą galima nustatyti naudojant prietaisą, žinomą kaip viskozimetras, kurio yra daug skirtingų tipų. Tais atvejais, kai priimtini ne tokie tikslūs matavimai, klampumą taip pat galima išmatuoti naudojant paprastus gravitacijos prietaisus.
Vienas iš labiausiai paplitusių viskozimetrų tipų yra krintančios sferos viskozimetras. Ši sąranka matuoja skysčių klampumą nustatydama laiką, per kiek laiko maža žinomo tankio ir dydžio sfera iškristų per skystį tam tikru atstumu. Sfera dedama į vertikalų vamzdelį, pripildytą skysčiu, ir jam krintant leidžiama pasiekti galutinį greitį. Esant galutiniam greičiui, pasipriešinimo jėga, traukianti rutulį į viršų, yra lygi gravitacijos jėgai, traukiančiai ją žemyn, ir sfera nustoja greitėti, išlaikydama pastovų greitį krisdama. Kai žinomas galutinis greitis, skysčio ir sferos tankis bei rutulio dydis, skysčio klampumui apskaičiuoti galima naudoti formulę, Stokso dėsnį.
Kitas gana paprastas viskozimetras, naudojamas laboratorijoje, yra Ostwald viskozimetras, taip pat žinomas kaip stiklo kapiliarinis viskozimetras arba U vamzdelio viskozimetras. Šis U formos stiklinio vamzdžio įtaisas susideda iš dviejų lempučių, kurių viena yra apatinėje kairiosios U svirties dalyje, o kita – viršutinėje dešinės pusės dalyje. Jis laikomas vertikaliai, kai skystis patenka į viršutinę lemputę, o po to leidžiama tekėti atgal į apatinę lemputę, pro du žymes ant vamzdelio. Skysčių klampumą galima nustatyti įvertinus stiklinio vamzdžio skersmenį, laiką, per kurį skystis praeina pro dvi žymes, ir to skysčio tankį.
Laboratorijos, kurioms reikalingi tikslūs matavimai, gali naudoti sudėtingesnius viskozimetrus, kuriuose yra elektronikos ir matuoti klampumą naudojant svyruojantį stūmoklį arba vibruojantį rezonatorių, panardintą į skystį. Kitose vietose, pavyzdžiui, dažų pramonėje, apytiksliai skysčių klampumui nustatyti galima naudoti paprastesnius fizinius principus. Šie matavimai dažnai priklauso nuo mato, žinomo kaip kinematinis klampumas – skysčio atsparumas tekėjimui esant gravitacijai.
Zahn taurė ir Ford klampumo taurė yra gravitacinių prietaisų, naudojamų kinematinės klampos matavimui, pavyzdžiai. Šiuose įrenginiuose skystis – dažai, Zahn puodelio atveju, arba variklinė alyva, skirta „Ford“ puodeliui, – nuteka per mažą angą puodelio apačioje, kai jis laikomas aukštyn. Skystis išteka lygia srove iki tam tikro taško, kur suskyla į lašus. Priklausomai nuo skysčio klampumo, lūžimas įvyks skirtingu metu. Kinematinės klampos matą galima rasti padauginus šį laiką sekundėmis iš puodelio specifikacijos numerio, kalibruoto atitinkamam skysčiui.