Kaip nustatyti tinkamą antibiotiko dozę?

Tinkama antibiotikų dozė paprastai priklauso nuo vaisto tipo, bakterinės infekcijos sunkumo ir pobūdžio bei vaistą vartojančio asmens amžiaus ir svorio. Paskirto kiekio vartojimas ir viso antibiotikų kurso pabaigimas paprastai laikomi pagrindiniais sėkmingo gydymo elementais. Antibiotikai yra naudojami įvairioms bakterijų sukeltoms sveikatos problemoms gydyti ir nėra veiksmingi prieš virusus. Jie taip pat kartais skiriami kaip prevencinė priemonė žmonėms, kuriems gresia didelė sunkios bakterinės infekcijos rizika. Yra keletas antibiotikų privalumų, tačiau yra ir tam tikrų šalutinių poveikių bei kai kurių naujų bakterijų padermių, kurios atsparios gydymui antibiotikais.

Kai gydytojas apskaičiuoja antibiotikų dozę, pirmiausia atsižvelgiama į tai, kuris vaistas yra geriausias pasirinkimas kovojant su bakterijomis. Kiekvienas antibiotikas turi bendrąsias dozavimo gaires vaikams ir suaugusiems. Tada dauguma gydytojų atsižvelgs į infekcijos sunkumo laipsnį, taip pat į asmens amžių, svorį ir ligos istoriją, kad nustatytų optimalią antibiotikų dozę ir tvarkaraštį. Kitas veiksnys, kuris turi įtakos, yra tai, ar gydytojas nori gydyti bakterinę ligą greičiausia ir didžiausia įmanoma doze, ar mano, kad mažesnė dozė ilgesnį laiką yra geriausias pasirinkimas.

Antibiotikų kurso užbaigimas, kaip paskirta, laikomas svarbia vaisto veiksmingumo dalimi. Priežastis, kodėl reikia laikytis tinkamos antibiotikų dozės per rekomenduojamą laikotarpį, yra gana paprasta. Kai kas nors nustoja vartoti vaistus anksti, kyla didelė rizika, kad bakterijos nebus visiškai pašalintos ir infekcija gali pasikartoti. Tokiais atvejais dėl susidariusios infekcijos gali prireikti didesnės antibiotikų dozės, o laikas, reikalingas bakterinei infekcijai gydyti, gali būti ilgesnis.

Kitas klausimas, kurį reikia apsvarstyti, yra galimas šalutinis antibiotikų poveikis. Kai kurie dažni šalutiniai poveikiai yra pykinimas, viduriavimas ir vėmimas. Kiti šalutiniai poveikiai, pvz., makšties mielių infekcijos ir virškinamojo trakto bei burnos grybelinės infekcijos, dažniausiai atsiranda dėl nevienodo antibiotikų pobūdžio. Šie vaistai neskiria naudingų bakterijų nuo ligą sukeliančių bakterijų ir naikina visas organizme esančias bakterijas arba slopina jų augimą.

Manoma, kad per didelis antibiotikų vartojimas arba netinkamas jų vartojimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vaistams atsparių bakterijų padermių atsiradimą. Pasirodė, kad tokias bakterijas kaip meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) gydyti labai sunku ir jos sukėlė didelių problemų ligoninėse. MRSA padermių gydymo kursas yra sudėtingas, nes dauguma variantų yra atsparūs visiems antibiotikams, išskyrus kelis.