Yra keletas problemų, kurios gali neigiamai paveikti kompiuterio našumą. Netinkami registro įrašai, nereikalingos paleisties programos, laikinieji failai ir prastai sutvarkyta failų sistema gali sulėtinti pagrindinį kompiuterio sistemos veikimą. Tinklo greitį prisijungus gali paveikti šnipinėjimo programos, kenkėjiškos programos, keli automatiniai programinės įrangos naujiniai arba perkrautas maršruto parinktuvas. Kiti veiksniai, pvz., kompiuterio nepaleidimas iš naujo, atminties ar vietos diske trūkumas, nesuderinamos tvarkyklės ir net pašalinės grafinės ekrano animacijos gali naudoti svarbius sistemos išteklius. Kompiuterio našumą galima pagerinti, kartais labai, skiriant šiek tiek laiko išvalyti sistemos vidines dalis.
Vienas dalykas, kuris tikrai gali apmokestinti kompiuterio našumą, ypač paleidžiant, yra užsikimšęs sistemos registras. Registre yra instrukcijos, skirtos operacinei sistemai, kur yra programos ir tvarkyklės, taip pat failų, programų ir operacinės sistemos sąsajos. Kai kurios programinės įrangos pašalinimo ir diegimo programos neteisingai prideda arba pašalina registro įrašus. Kiekvieną kartą, kai operacinė sistema aptinka blogą registro įrašą, užtrunka šiek tiek laiko, kol jis bus išspręstas arba ignoruojamas. Yra daug programų, kurios gali nuskaityti ir taisyti sistemos registrą.
Tvarkyklių konfliktai tarp skirtingų įrenginių, nesvarbu, ar jie šiuo metu įdiegti, ar ne, gali turėti įtakos ne tik aparatinės įrangos veikimui. Konfliktai paveikia kompiuterio našumą, nes iš esmės nutraukia įprastą sistemos įvykių apdorojimą, sulėtėja ir užstoja arba sugenda, priklausomai nuo įrenginių, su kuriais yra susiję konfliktai. Tai gali būti sunku ištaisyti, tačiau, kadangi ja gali pasinaudoti kenkėjiška programa, kai kurios antivirusinės programos ieško tokio tipo problemų.
Naudojant sistemoje integruotą defragmentavimo priemonę, kompiuteris gali greičiau ir efektyviau pasiekti failus, o tai pagerina kompiuterio našumą labai žemu lygiu. Defragmentavimo priemonė perkels skirtingas failo dalis, kad jos būtų rodomos gretimuose atminties blokuose, o tai reiškia, kad kietasis diskas turi mažiau judėti skaitant ir dėl to kompiuteris spartinamas. Šis procesas taip pat kartais užfiksuoja fizinio standžiojo disko klaidas, kurias galima pataisyti, kad būtų išvengta problemų ateityje.
Greitį, kuriuo kompiuteris prisijungia prie interneto arba tinklo, gali sumažinti kompiuteryje esanti šnipinėjimo programa arba užkimšus ryšį programomis, kurios vienu metu bando naudoti ryšį. Šnipinėjimo programų pašalinimas ir antivirusinė programinė įranga gali pašalinti problemines programas, o ugniasienė gali užkirsti kelią nepageidaujamoms programoms susisiekti su nuotoliniais serveriais. Aparatinė įranga, naudojama prisijungti prie interneto, pvz., maršruto parinktuvas, taip pat turėtų būti kartkartėmis išjungiama, iš naujo nustatant vidinę nepastovią atmintį ir galimai pagerinti kompiuterio našumą prisijungus.
Yra smulkmenų, kurios gali turėti įtakos ir padėti sureguliuoti kai kuriuos kompiuterio našumo aspektus. Sistema veiks greičiau, jei bus išjungti vaizdiniai varpai ir švilpukai, pvz., skaidrūs meniu arba animuoti žymekliai. Taip pat padės pašalinti nenaudojamas ar reikalingas programas, ypač jei iš sistemos paleisties aplanko atsiras nepageidaujamų programų. Naršyklės talpyklos katalogų ir operacinės sistemos laikinųjų failų išvalymas gali labai padidinti vietos standžiajame diske ir greitį.
Jei kompiuteris buvo išvalytas, defragmentuotas ir paleistas iš naujo ir vis tiek veikia lėtai, gali būti, kad laikas atnaujinti aparatinę įrangą. Tai gali reikšti, kad reikia pridėti didesnį standųjį diską, išplėsti laisvosios kreipties atminties (RAM) kiekį ar net pakeisti operacinę sistemą. Visi šie veiksmai gali žymiai pagerinti kompiuterio našumą, tačiau jie taip pat gali būti brangūs ir atimti daug laiko.