Yra keletas patarimų, kaip ugdyti geresnę koncentraciją, ir kiekvienam žmogui gali tekti eksperimentuoti, kad rastų metodus, kurie geriausiai tinka konkrečioje situacijoje. Dietos pokyčiai dažnai padeda pasiekti geresnę koncentraciją, ypač jei yra mitybos trūkumų. Taip pat gali būti naudingi elgesio modifikavimo metodai ir nereikalingų trukdžių pašalinimas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, tiems, kurie turi sveikatos sutrikimų, tokių kaip dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas, gali būti naudojami receptiniai vaistai, padedantys geriau susikaupti. Prieš atliekant bet kokius reikšmingus mitybos ar gyvenimo būdo pokyčius, reikia pasitarti su medicinos specialistu.
Mitybos trūkumai dažnai gali sukelti koncentracijos problemų. Nuosekli, sveika mityba yra vienas geriausių būdų pagerinti gebėjimą susikaupti. Visame maiste, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, yra daug maistinių medžiagų, kurios gali paskatinti geresnę koncentraciją. Maistas, pavyzdžiui, cukrus ir kofeinas, gali padėti trumpą laiką, tačiau vartojant per daug, gali būti labai sutrikęs gebėjimas susikaupti ir susikaupti.
Elgesio modifikavimo metodai gali būti naudingi skatinant geresnę daugelio žmonių koncentraciją. Vienas iš pavyzdžių – mokyti mintis dirbti su projektu penkiomis minutėmis ilgiau, nei atrodo įmanoma. Laikui bėgant dėmesys ir koncentracija padidės. Tai taip pat padeda išvengti atidėliojimo, kai tik įmanoma. Kai projektas atidedamas, dažnai iškyla stresas, nerimas ir kaltės jausmas, o tai labai paveikia gebėjimą efektyviai sutelkti dėmesį.
Bereikalingo blaškymosi pašalinimas gali labai padėti, kai bandoma lavinti geresnius koncentracijos įgūdžius. Išorinis triukšmas, pvz., radijas ar televizorius, gali trukdyti tinkamai sutelkti dėmesį. Dirbant su intensyvaus susikaupimo reikalaujantį projektą dažnai pravartu dirbti vienam ramioje patalpoje. Reikėtų tinkamai kontroliuoti fizinius trukdžius, tokius kaip mieguistumas ar alkis, kad būtų lengviau susikaupti ir susikaupti.
Emocinės problemos, tokios kaip stresas, dažnai slopina gebėjimą susikaupti. Kai kuriems žmonėms gali būti naudingi stresą mažinantys metodai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija ir joga. Ši veikla paprastai nerekomenduojama, kai žmogus jau yra pavargęs, nes dėl gilesnio atsipalaidavimo žmogus gali užmigti. Jei šie patarimai nepadeda geriau susikaupti, gali būti protinga pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima diagnozuoti arba atmesti tokias medicinines problemas kaip dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas arba ADHD. Susikaupimo problemos, atsirandančios dėl pagrindinės sveikatos būklės, kartais gali būti išspręstos naudojant receptinius vaistus.