Diabetinis niežėjimas yra dažnas simptomas sergantiems cukriniu diabetu – tai sveikatos būklė, kuriai būdingas organizmo nesugebėjimas tinkamai reguliuoti cukraus kiekio kraujyje. Sergant cukriniu diabetu sutrinka kraujotaka, dėl to dažnai niežti, ypač blauzdose. Stresas linkęs sustiprinti niežulį, todėl pirmasis gydymo būdas – stengtis išvengti stresinių situacijų arba išmokti kelių atsipalaidavimo technikų.
Dažnas maudymasis dažnai gali pabloginti diabetinį niežulį. Gali būti naudinga apsiriboti maudymusi kas porą dienų, galbūt į vonios vandenį įmaišyti šiek tiek avižinių dribsnių. Avižiniai dribsniai yra žinomi dėl savo gebėjimo palengvinti niežėjimą, kurį sukelia įvairios sąlygos. Taip pat būtinai venkite labai karštų vonių, nes aukštesnė temperatūra padidina niežėjimą. Po maudymosi ant odos palikus šiek tiek drėgmės, niežulys greitai nepasikartos.
Diabetinį niežulį dažnai sukelia šiai ligai būdinga sausa oda. Naudojant švelnų losjoną ant odos kelis kartus per dieną, oda gali likti drėkinama ir palengvinti kai kuriuos simptomus. Jei reikia, ant ypač niežtinčių kūno vietų galima naudoti hidrokortizono kremą, kurio galima įsigyti praktiškai bet kurioje vaistinėje. Švelnių muilų, kuriuose nėra daug kvepalų ar ploviklių, naudojimas taip pat gali padėti sumažinti niežėjimą.
Grybelinės infekcijos, tokios kaip grybelis ar grybelinė pėda, gali būti diabetinio niežėjimo priežastis. Daugumai žmonių šios infekcijos gali būti gydomos namuose naudojant nereceptinius priešgrybelinius kremus ar purškalus. Tačiau diabetu sergančio paciento šios rūšies infekcijas turėtų diagnozuoti ir gydyti gydytojas. Taip yra dėl padidėjusios infekcijos rizikos ir sulėtėjusio gijimo proceso, kuris dažnai yra šios ligos problema.
Alerginės reakcijos į vaistus, įskaitant insuliną, kartais gali sukelti diabetinį niežulį. Jei bet kurioje kūno vietoje atsiranda bėrimas ar patinimas arba staiga pasunkėja kvėpavimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Alerginės reakcijos paprastai gali būti gana lengvai išgydomos, tačiau kai kuriais atvejais jos gali būti pavojingos gyvybei. Visada geriausia, kad jus apžiūrėtų gydytojas, kad nedidelė problema netaptų medicinine pagalba.