Daugelis trokštančių romanistų stebisi, ko reikia, kad jų kūrybinės idėjos taptų paskelbtu romanu. Kaip ir visose pastangose, dauguma rašytojų turi pereiti įvairius etapus, kad sugalvotų idėją, parašytų romaną ir išleistų romaną. Kiekvienas žingsnis yra svarbus ir kiekvienas iš jų remiasi ankstesniu žingsniu.
Kad romanistė galėtų parašyti romaną, ji turėtų atlikti tam tikrą pagrindinį darbą. Pavyzdžiui, ji turėtų perskaityti daugybę kitų kūrinių, kad sužinotų, ar jos rašymo stilius ir idėjos gali konkuruoti su tuo, kas šiuo metu skelbiama. Žmonės, kurie įsitikinę, kad gali parašyti romaną, atitinkantį kitų, atitinkančių jų žanrą, kokybę ir kūrybiškumą, turėtų ieškoti papildomų patarimų iš geriausiai parduodamų autorių savo svetainėse, rašymo pamokose ir seminaruose.
Romanai įsimenami per savo personažus. Skaitytojai nori mylėti, nekęsti, bijoti ir bendrauti su skaitomų knygų veikėjais. Vienas geriausių būdų, kaip personažus padaryti patrauklesnius, yra romane besiskleidžiančių įvykių aiškumas. Taigi, norint parašyti romaną, kuris bus išleistas, veikėjams siūloma pasitelkti visus pojūčius. Dėl to skaitytojai galės patirti įvykius su veikėjais, aiškiai apibūdindami veikėjų pasaulio garsus, kvapus, skonius ir tekstūras.
Kai kurie rašytojai mėgsta rašyti romaną „skraidydami už kelnių sėdynės“, o kiti mėgsta jį išdėstyti ir suplanuoti. Kai kuriais atvejais reikia atlikti tyrimus ir pagrindinį darbą, kad romano įvykiai ir detalės būtų tikslūs. Be to, prieš pradedant rašymo procesą, svarbu turėti pagrindinį santrauką ir „kabliuką“. Kai kuriais atvejais rašytojo galvoje įpusėjus rašymo procesui gali atsirasti nauja mintis ar posūkis. Tokiu atveju autorius turi įpinti tą raidą į knygą, perrašydamas ir redaguodamas didelę dalį to, kas jau parašyta.
Daugeliui romanistų sprendimas parašyti romaną yra paprastas, o pats rašymo procesas yra malonus; tačiau žingsniai, kurių reikia imtis, kad romanas būtų išleistas, yra ir daug laiko, ir sunkūs. Dalyvavimas rašytojų konferencijose, seminaruose, knygų pasirašymuose ir knygų klubuose yra puikus būdas užmegzti ryšius. Daugelis rašytojų stengiasi, kad jų rankraščius perskaitytų agentas; tačiau agentas labiau linkęs perskaityti naujo autoriaus rankraštį, jei ją rekomendavo vienas iš esamų agento klientų ar kontaktų.