Savigarba arba tai, kaip individas jaučiasi apie save, daro įtaką asmeniniam, profesiniam ir socialiniam asmeniui. Buvo sukurti keli savigarbos matavimo metodai – nuo neformalios savigarbos viktorinos iki profesionalesnio savigarbos vertinimo. Apskritai pastarosios veislės dėl savo moksliškai pagrįstos konstrukcijos yra veiksmingiausios savigarbos vertinimo priemonės. Tinkamas vertinimas turėtų apimti kelis skirtingus savigarbos aspektus. Be to, klausimų ir atsakymų struktūra turėtų būti lengvai išmatuojama.
Asmenys, turintys žemą savigarbą, dažnai yra patys blogiausi kritikai, ir jie dažnai mano, kad kiti į juos žiūri taip pat griežtai ir neigiamai. Jei asmuo nepasitiki savimi, tai yra vienas iš svarbių žemos savigarbos požymių. Kita vertus, aukšta savigarba yra bendra meilė ir teigiamas požiūris į save. Kai kurie psichologai savivertę laikė vienu iš svarbiausių gerai veikiančio žmogaus bruožų.
Veiksmingas savęs vertinimas padės išspręsti daugelį klausimų. Daugumoje galiojančių testų tam tikras procentas klausimų bus skirtas skirtingoms kategorijoms, pvz., savęs vertinimui arba asmens suvokimui, kaip kiti jį mato. Tikėtina, kad ilgesnis vertinimas šiuo atžvilgiu bus išsamus. Pavyzdžiui, savivertės nenumatytų atvejų skalė matuoja įvairius klausimus, tokius kaip šeimos meilė, pritarimas ir moralė. Klausimai ar teiginiai taip pat paprastai prasideda raide „aš“, kad testą atliekantis asmuo jaustųsi labiau asmeniškai susijęs su atsakymais.
Apskritai, patvariausi savigarbos vertinimo tipai yra lengvai įvertinami kiekybiškai, o Likerto stiliaus testai yra puikus pavyzdys. Tai reiškia, kad klausimai ir atsakymai suskirstyti taip, kad kiekvienam atsakymui būtų galima lengvai priskirti balą, pavyzdžiui, Rosenbergo savigarbos skalėje. Pavyzdžiui, tipiškas klausimas gali būti parašytas kaip teiginys: „Aš myliu save“. Tada atsakymai būtų išdėstyti pagal spektrą – nuo „Visiškai nesutinku“ iki „Visiškai sutinku“. Šio tipo teiginiuose kiekvienam galimam atsakymui priskiriama reikšmė – paprastai nuo vienos iki penkių –, o visos reikšmės pateikiamos lentelėse ir suvidurkinamos, kad būtų gautas bendras balas.
Mokslo bendruomenė labiau vertina kiekybinius testus, nes jie buvo patvirtinti mokslinių tyrimų metodais ir buvo išbandyti su didelėmis ir įvairiomis žmonių grupėmis. Todėl tokio tipo testai paprastai suteikia tikslesnį ir patikrinamesnį savigarbos įvertinimą. Jie taip pat paprastai yra patikimi elgesio rodikliai, nes asmenys, turintys žemus kolektyvinius balus, paprastai demonstruoja žemesnę savigarbą.