Yra daug prieštaringos informacijos apie geoterminę energiją, todėl gali būti sunku ieškoti tiksliausių geoterminės energijos faktų. Yra keletas žingsnių, kurių žmonės gali imtis, kad padidintų geoterminės energijos faktų patikimumą, ir tie patys veiksmai gali būti naudojami vertinant informaciją kitomis temomis. Išmokti atsijoti turimą informaciją ir nustatyti, kas tiksli, o kas ne, yra vertingas įgūdis.
Pirmiausia reikia pagalvoti apie faktų šaltinį. Kiekvienas žmogus turi šališkumą, o šališkumas nebūtinai yra blogas dalykas, jei tik suvokiamas šališkumo pobūdis. Pavyzdžiui, vyriausybės faktai gali būti labai nukreipti į geoterminę energiją, nes vyriausybės dažnai nori skatinti alternatyvius energijos šaltinius. Priešingai, faktai iš įmonės, kuri labai priklauso nuo anglies energijos, gali būti nukreipti prieš geoterminę energiją.
Vertindami šališkumą, žmonės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kaip atvirai išreiškiamas šališkumas. Nemažai organizacijų slapta slepia šališkumą už faktus, kuriuos pateikia, siūlydamos faktus per trečiųjų šalių organizacijas. Žvelgdami į bet kurią informaciją teikiančią grupę ar organizaciją, žmonės visada turėtų sekti pinigus, žiūrėti, kas finansuoja organizaciją ir kas turi naudos iš pateiktos informacijos. Jei geoterminiai faktai gaunami iš grupės, kurią daugiausia finansuoja organizacija, propaguojanti, pavyzdžiui, kitą alternatyvų energijos šaltinį, jie gali būti nelabai patikimi. Taip pat nepatikimi faktai iš geoterminės energijos tiekėjo.
Citatos taip pat vertingos. Faktai yra patikimesni, kai jie yra pagrįsti daugybe patvirtinančių įrodymų, įskaitant įrodymus iš labai įvairių šaltinių. Geoterminės energijos faktų sąrašas, pagrįstas tik dviem ar trimis šaltiniais, nėra labai patikimas. Sąrašas, kuriame pateikiama daug šaltinių, įskaitant kelis šaltinius, pagrindžiančius tą patį teiginį, paprastai yra patikimesnis. Vėlgi, reikia atsižvelgti į šaltinių šališkumą, dėl kurio gali tekti sekti pinigus per kelis sluoksnius. Pavyzdžiui, geoterminės energijos faktus būtų galima pagrįsti 15 „mokslinių tyrimų“, kuriuos atliko ta pati organizacija ir už juos sumokėjo tie patys žmonės. Tokiu atveju faktai nebūtų labai subalansuoti.
Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra informacijos, pateiktos bet kuriame dokumente, kuriame aptariami geoterminės energijos faktai, amžius. Kuo duomenys senesni, tuo mažesnė tikimybė, kad jie bus tikslūs, nes supratimas apie geoterminę energiją nuolat auga, o geoterminės energijos rinkos dalis nuolat keičiasi. Jei dokumente yra toks teiginys, kaip „67 % islandų šildymui ir maisto ruošimui naudoja geoterminę energiją“, ši informacija yra beprasmė be datos ir teiginio šaltinio. Taip pat toks teiginys kaip „geoterminė energija yra 43 % efektyvesnė už saulės energiją“ yra beprasmis be datos ir diskusijos apie konkrečią lyginamą technologiją, o ne tik energijos šaltinius.