Šaliai pareiškus ieškinį, bet koks tokio atsakovo pareikštas ieškinys laikomas priešieškiniu. Savarankiškas ieškinio pagrindas, kurį atsakovas pirmoje byloje nurodė ieškovui, yra priešieškinys. Tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai išsprendžiami to paties proceso metu. Kai kurie priešieškiniai yra privalomi, o kiti yra leistini.
Priešieškinys turi būti nepriklausomas ir neapsiriboti atsakymu arba ieškovo pradinių reikalavimų paneigimu. Atsakovas savo reikalavimą turi įtraukti į tą patį dokumentą, kurį pateikia kaip atsakymą į ieškovo reikalavimus. Su šio dokumento padavimu susijusi procedūra skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Kai kurios jurisdikcijos gali suteikti pratęstą terminą priešieškiniams pateikti.
Privalomi priešieškiniai yra tie, kurie bylos iškėlimo metu kyla iš to paties sandorio ar ieškovo procesinių dokumentų dalyko. Šie reikalavimai negali įtraukti į bylą kita šalimi, jei teismas negali įgyti jurisdikcijos trečiajai šaliai. Ieškinys negali būti kito ieškinio objektas tuo metu, kai buvo pradėtas šis ieškinys. Teismas taip pat turi turėti asmeninę jurisdikciją šaliai, pareiškusiam priešieškinį, arba, jei asmeninė jurisdikcija nenustatyta, turi būti pateiktas tam tikras privalomas ieškinys.
Bet koks privalomas priešieškinys, nepareikštas nagrinėjamoje byloje, prarandamas visam laikui. Atsakovas pirminiuose pareiškimuose turi pareikšti visus reikiamus priešpriešinius reikalavimus, kuriuos jis gali turėti kitai šaliai, arba jų atsisakoma visam laikui. Leidžiamas priešieškinys yra toks, kuris nėra privalomas. Šie reikalavimai gali būti keliami, tačiau teisės juos kelti neatsisakoma, jeigu atsakovas tuo metu nusprendžia jų nekelti.
Įskaitymas yra priešieškinio pavyzdys, kai atsakovas prašo sumažinti nuostolius ieškinyje, pagrįstoje savarankišku ieškinio pagrindu. Jei dvi šalys pateko į avariją ir neaišku, kuri šalis yra kalta, viena šalis gali pareikšti ieškinį kitai šaliai, reikalaudama atlyginti žalą dėl nelaimingo atsitikimo. Kita šalis tampa atsakove ir gali pareikšti priešieškinį, nurodydama, kad iš tikrųjų dėl nelaimingo atsitikimo kaltas ieškovas ir turi atlyginti žalą atsakovei.