Klausos įgūdžiai yra tie, kurie yra skirti garso aptikimui, garso atpažinimui, garso atskyrimui ir garso suvokimui. Iš esmės tai reiškia girdėti, atpažinti ir suprasti garsus. Dauguma klausos darbų atliekami su vaikais, tačiau suaugusieji taip pat gali tobulinti savo įgūdžius. Galite pagerinti savo klausos įgūdžius klausydamiesi ir grodami muziką, kalbėdami ir atpažindami skirtingus balso tonus bei praktikuodami atpažinti skirtumus tarp panašių garsų.
Prieš bandant tobulinti asmens klausos įgūdžius, svarbu nustatyti bet kokias problemas, su kuriomis jis ar ji gali turėti klausos ar supratimo. Vienas iš pavyzdžių yra klausos apdorojimo sutrikimas (APD), būklė, kuri trukdo asmeniui apdoroti girdimą informaciją. APD sergantis asmuo gali aptikti garsus, tačiau ausys ir smegenys neveikia kartu, kad interpretuotų ir suvoktų klausos signalą, ypač kalbos signalus. Patekęs į triukšmingą aplinką, APD sergančiam asmeniui bus daug sunkiau atrinkti kalbą tarp kito išorinio triukšmo nei optimalioje klausymosi aplinkoje. Audiologas gali nustatyti, ar asmuo turi APD.
Jei vaikas turi APD ar kitą klausos sutrikimą, yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti norint pagerinti jo klausos įgūdžius. Tačiau vaikas turi būti sveikas ir neturėti jokių kitų klausos sutrikimų, antraip šie metodai gali neveikti. Leisti vaikui klausytis įvairios muzikos ir padėti jam suprasti muziką yra geras būdas pradėti tobulinti klausos įgūdžius. Dainų ir eilėraščių grojimas ir dainavimas gali padėti vaikui išmokti atpažinti skirtingus garsus ir koordinuoti skirtingų tonų atpažinimą tarp ausies ir smegenų.
Paprastas pokalbis su vaiku taip pat labai padeda ugdyti jo klausos įgūdžius. Pokalbio metu vaikas gali reaguoti skirtingo intensyvumo balsu, kad įsitikintumėte, jog jis girdi tam tikro intensyvumo garsą. Vaiko atsakymas tam tikromis balso intonacijomis, pvz., balso linksniu, naudojamas užduodant klausimą, taip pat yra naudinga gerinant vaiko klausos įgūdžius.
Suaugusieji taip pat gali tobulinti savo klausos įgūdžius, tačiau tai gali būti sunkiau. Suaugusio žmogaus smegenyse jau yra susiformavęs neurologinis karkasas, todėl suaugus jį pakeisti sunkiau. Vaiko smegenys neurologiniu požiūriu yra daug „plastiškesnės“ nei suaugusiojo, o tai reiškia, kad vaiko smegenys keičiasi ir prisitaiko lengviau.
Tačiau suaugęs žmogus gali dalyvauti tos pačios rūšies pratybose kaip ir vaikai ir gauti iš to naudos. Muzikos klausymasis, ypač tonų atpažinimas, gali padėti pagerinti jūsų klausos įgūdžius, stiprinant ryšį tarp ausies ir smegenų. Pokalbio pratimas taip pat gali būti naudingas, jei atidžiai klausysite, kaip skirtingi žmonės naudoja balso eiles, kad išreikštų prasmę.