Kaip prisitaikyti prie mišrios šeimos?

Mišrią šeimą sudaro vaikai iš ankstesnių santuokų, taip pat vaikai, gimę dabartinės santuokos metu. Daugelis žmonių idealią mišrią šeimą sieja su amerikiečių komedija „The Brady Bunch“, kurioje vyras su trimis berniukais vedė moterį su trimis merginomis. Pusbroliai ir seserys turėjo išmokti prisitaikyti prie gyvenimo naujoje šeimoje.

Vienas iš pagrindinių pakeitimų, kuriuos daugelis vaikų turi atlikti mišrioje šeimoje, yra privatumo ir asmeninės erdvės pakeitimas. Daugiavaikei šeimai gali tekti bent laikinai gyventi kartu vieno sutuoktinio originaliai šeimai skirtoje erdvėje. Jei esate vaikas tokioje šeimoje, jūsų gali būti paprašyta atsisakyti dalies savo kambario arba persikelti į nepažįstamą namą. Svarbiausia išlikti lanksčiam ir neteritoriniam. Kambarį būtų galima padalyti į lygias dalis arba įrengti dviaukštes lovas, kad būtų maksimalus grindų plotas. Apsvarstykite gyvenimą su nauju pusbroliu ir seserimi kaip galimybę užmegzti ryšį su draugu, o ne kaip konkurenciją dėl tėvų dėmesio.

Jei esate vienas iš naujos mišrios šeimos tėvų, turėtumėte suprasti, kad šie koregavimai užtruks šiek tiek laiko. Prieš skirdami kambarius naujai šeimai, atidžiai apsvarstykite tokius veiksnius kaip amžius, asmenybė, pomėgiai ir gimimo tvarka. Jaunesni pusbroliai ir seserys gali gerai prisitaikyti prie bendruomeninio gyvenimo, tačiau vyresni pusbroliai ir seserys gali susierzinti, kai jaučiamas privatumo praradimas. Vyriausias vieno iš tėvų vaikas gali nelabai susitaikyti su kito jauniausiu vaiku arba agresyvūs vaikai gali negerbti pasyvesnių pusbrolių ir seserų. Būkite pasirengę neplanuotam kambario pakeitimui, nes broliai ir seserys sužino daugiau vienas apie kitą.

Sunki gyvenimo mišrioje šeimoje dalis yra neišvengiami palyginimai su praeitimi. Pirmieji šeimos nariai iš pradžių gali nenorėti priimti brolių ir seserų, nes jie kasdien primena dabartinę tikrovę. Tėvai turėtų suprasti, kaip sunku vaikams paleisti savo praeitį, ypač po skyrybų ar vieno iš tėvų mirties. Atlikti patėvio vaidmenį gali būti ypač sunku, nes vaikai gali nuoširdžiai teigti, kad jie nėra jų „tikrieji“ tėvai. Kai kurie ekspertai siūlo leisti pirmiesiems vaikų tėvams atlikti drausminimo pareigūnus, nes patėvio vaidmuo jau yra toks sudėtingas.

Tėvai ir vaikai, gyvenantys mišrioje šeimoje, dažnai susieja bendra veikla. Tėvams gali tekti inicijuoti pirmąsias šeimos išvykas, tačiau galiausiai pusbroliai ir seserys turėtų planuoti savo nuotykius. Dalyvavimas sporto renginiuose ar meniniuose pasirodymuose, kuriuose dalyvauja pamočiai, taip pat yra geras būdas naujiems tėvams užmegzti ryšį. Vaikai tokioje šeimoje gali labai jautriai reaguoti į akivaizdų favoritizmą, ypač kai jis taikomas originaliems vaikams, o ne įpėdiniams.

Vienas iš būdų prisitaikyti prie mišrios šeimos – pasirinkti tokius titulus kaip pamotė ar pabrolis. Jei esate vaikas ir jaučiate stiprų ryšį su savo nauja mama, geriau ją vadinti mama, o ne nepakeliamai teisinga pamote. Tas pats pasakytina ir apie tėvus. Daugelis vaikų teigiamai reaguoja, kai patėvis pristato juos kaip savo vaikus, o ne „mano vyro vaikus“ ar „mano patėvius“.