Vėžliai yra vieni populiariausių roplių augintinių. Jie reikalauja tinkamos ir dėmesingos priežiūros. Tinkama mityba ir tiekiamas vanduo yra bene svarbiausi dalykai. Maisto poreikis paprastai apima žalius lapus ir maisto papildus. Buveinių pasirinkimas labai priklausys nuo konkretaus naminio vėžlio.
Maistas ir vanduo, žinoma, yra raktas į tinkamą naminių vėžlių priežiūrą. Konkretūs maisto poreikiai skiriasi priklausomai nuo rūšies, tačiau dauguma vėžlių gauna naudos iš lapinių žalumynų. Į dietą taip pat gali reikėti pridėti maisto papildų, ypač kalcio. Be to, pateikus negilų vandens dubenį, naminiams gyvūnėliams vėžlys ne tik suteikia reikiamo geriamojo vandens, bet ir gali padėti augintiniui vėsinti.
Naminis vėžlys gali būti vangus ir kartais atsisakyti valgyti, ypač jei jis prisitaiko prie naujos buveinės. Šiltas vanduo gali palengvinti šias reakcijas. Buveinė su keletu pramogų dalykų, pavyzdžiui, uolų ar tunelių, taip pat padės išlaikyti vėžlį stimuliuojamą. Be to, rekomenduojamos konstrukcijos, vadinamos slėptuvių dėžėmis, nes jos suteikia vėžliui papildomos pastogės ir erdvės. Švelnus ir retas elgesys yra bene geriausias būdas susidoroti su baimingu vėžliu.
Buveinė yra kitas pagrindinis rūpestis rūpinantis naminiu vėžliu, ir vienas svarbus dalykas yra tai, ar vėžlys daugiausia gyvens patalpose ar lauke. Neįprasta, kad kai kurių rūšių ilgis yra gerokai didesnis nei 12 colių (apie 30.5 centimetro), o kai kurių rūšių bendras ilgis gali siekti 24 colius (apie 61 centimetrą). Jei individas turi didesnę rūšį, pavyzdžiui, vėžlius ir leopardinius vėžlius, patartina gyventi lauke. Taip pat reikia atsižvelgti į klimatą, nes kai kurie vėžliai blogai reaguoja į per šaltą ar per karštą orą.
Lauko buveinė turėtų būti kuriama atsižvelgiant į vėžlio dydį ir prisitaikymo galimybes. Jei savininkas gyvena karštame klimate ir turi prie tokio oro nepripratusį vėžlį – pavyzdžiui, raudonkojį ar geltonkojį – kaip vėsinimo priemonę reikia įrengti pavėsį arba vandens ar purvo duobes. Šildymo šaltinius galima įsigyti šaltesniam klimatui arba savininkai gali pageidauti laikinai perkelti vėžlius į garažą ar kitą pastogę itin šaltam orui.
Vėžlių buveinių priežiūra patalpose taip pat turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius. Vienam, vėžlio dydis išlieka svarbus. Mažesni vėžliai gali patogiai gyventi stikliniame akvariume ar rezervuare. Tačiau didesnėms veislėms reikės didesnio gaubto, pavyzdžiui, maišymo kubiluose. Idealiu atveju buveinė turėtų turėti šiek tiek spalvotas kliūtis, kad vėžlys nebandytų prasibrauti pro struktūrą.
Be to, vėžliams reikia apšvietimo ir šildymo, kad jie išliktų sveiki. Nors lauko vėžlys tai pasiekia natūraliai, naminio vėžlio savininkai turės suteikti šias funkcijas. Gali būti naudojamos individualios šildymo ir apšvietimo lemputės arba kombinuotos lemputės. Kai kurios populiarios parinktys apima fluorescencines lemputes, šilumos lemputes ir gyvsidabrio garų lemputes. Apskritai šis šviesos šilumos įtaisas turėtų imituoti įprastą dienos trukmę, todėl turėtų veikti maždaug 11–14 valandų.
Kambarinei vėžlių buveinei taip pat reikės pamušalo. Šis pamušalas dažnai priklausys nuo vėžlių pageidavimų. Pavyzdžiui, dykumose gyvenančios vėžlių rūšys greičiausiai mieliau vaikščios ir miegos ant sauso paviršiaus. Šienas, žolė ar net popierius galėtų pasitarnauti šiam tikslui. Kiti tipai būdingi drėgnesniam klimatui, todėl gali būti patogesni su samanų ar panašios medžiagos pamušalu. Aplink konstrukciją lauko buveinėse turėtų būti įrengtas barjerinis pamušalas, pvz., cemento blokeliai, kad būtų išvengta įkasimo ir pabėgimo.