Vysteria bonsai yra vertinama bonsų entuziastų dėl kvapnių, kaskadiškai besiformuojančių gėlių, žydinčių ant jo šakų. Didžioji šio bonso priežiūros dalis yra skirta gėlių produkcijos didinimui arba medžio paruošimui žydėti. Šis egzempliorius gali užaugti didelio dydžio, todėl jam klestėti reikia didelio puodo ir daug saulės šviesos. Priežiūra taip pat turėtų apimti tinkamą laistymą ir tinkamo tipo trąšas. Genėjimas turėtų būti atliekamas siekiant paskatinti žydėjimą ir suteikti medžiui išpuoselėtą formą.
Sodinant wisteria bonsai reikia naudoti didelį, gilų vazoną. Medis gali būti auginamas iš sėklų, tačiau dauguma žmonių nori augti iš auginių, kurie auga daug greičiau. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia naudoti turtingą, gerai nusausintą dirvą. Wisteria bonsai paprastai pradeda žydėti tik tada, kai jai sukanka 10–12 metų, todėl kasmet turėtų būti sodinami iš naujo.
Ši bonsai veislė geriausiai auga, jei ji yra vietoje, kuri didžiąją dienos dalį gauna visą saulę, nors ji gali toleruoti dalinį pavėsį. Wisteria bonsai turėtų būti ne tik sodinami saulėtoje vietoje, bet ir paliekami augti gerai nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Medžiui augant, jis tampa sunkus ir gali būti lengvai nuverstas nuo stipraus gūsio.
Lyginant su kitomis bonsai medžių rūšimis, visterijai reikia daug vandens. Žemė, kurioje jis yra vazonuose, visada turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Wisteria bonsai gali būti laistomas kasdien arba dedamas į vandens padėklą. Prieš įpilant daugiau vandens, augalas turi sugerti visą tokiame dėkle esantį vandenį.
Kokybiškos trąšos išlaikys medį sveiką ir paskatins žydėjimą. Wisteria bonsai šaknyse yra bakterija, kuri leidžia gauti azotą iš oro, todėl geriausios trąšos jai yra mažai azoto ir daug kalio bei fosfatų. Kai subrendęs medis žydi, jį reikia tręšti kartą per savaitę.
Genėdami wisteria bonsai gali pražysti gėlės ir išliks patraukli jo forma. Prižiūrėtas medis gali būti įvairių formų, tačiau dauguma sodininkų, patyrusių formuojant bonsus, renkasi neoficialų stačiakampį arba pakopinį stilių. Agresyvus genėjimas turėtų būti atliekamas pavasario pradžioje, nupjaunant ūglius ir ant kiekvieno paliekant tik po du ar tris lapus.