Kad kam nors iš tikrųjų pasisektų, kai pradedama redaguoti skaitmenines nuotraukas, pirmiausia reikia nustatyti, kokia yra nuotraukos paskirtis. Kai kuriems viskas, ko jie nori, yra paprastas kompiuterio ekranas. Kiti nori spausdinti momentines nuotraukas. Kai kurie gali norėti juos įdėti į skaitmeninių nuotraukų rėmelių rodymo sistemą.
Skaitmeninių nuotraukų redagavimas prasideda nuotraukų redagavimo programine įranga. Tai tikrai daro skirtumą, kokia programinė įranga naudojama. Nors jums gali nereikėti pirkti brangiausios programinės įrangos rinkoje, kad galėtumėte redaguoti skaitmenines nuotraukas, dauguma profesionalių nuotraukų redaktorių jums pasakys, kad jūs gaunate tai, už ką mokate.
Tačiau tiems, kuriems tereikia reguliuoti ryškumą ir kontrastą bei šiek tiek apkarpyti, tiks beveik bet kuris pagrindinis programinės įrangos paketas. Kai kuriuos netgi galima nemokamai atsisiųsti internetu naudojant atvirąją licenciją. Tiems, kurie turi skaitmeninį fotoaparatą, beveik visi turi pagrindinį programinės įrangos paketą, naudojamą skaitmeninėms nuotraukoms redaguoti.
Aukštesnio lygio vartotojui Adobe® Photoshop® tikriausiai yra pramonės standartas, naudojamas skaitmeninėms nuotraukoms redaguoti. Nesvarbu, ar tai profesionali fotografijos studija, laikraštis, žurnalas ar grafinio dizaino įmonė, „Adobe® Photoshop®“ naudojamas įvairiose srityse. Jo populiarumą nulėmė tai, kad jame yra daug funkcijų ir lengvai įtraukiamos papildomos programos, dažniausiai naudojamos skaitmeninėms nuotraukoms redaguoti tiems, kuriems jų gali prireikti. Bet jei perkate Adobe® Photoshop®, pirmiausia skirkite laiko susipažinti su programa. Kai kurie gali rasti funkcijų, kurias nori įsigyti, nes „Photoshop®“ priedai jau yra standartiniai.
Yra keletas kintamųjų, į kuriuos reikia atsižvelgti pradedant redaguoti skaitmenines nuotraukas. Kai kurie vartotojai gali lengvai nusivilti, kai nepasiekia rezultatų, kurių tikisi. Tačiau didžiąją dalį nepasitenkinimo galima įveikti, kai reikia ištaisyti kelias sritis.
Pirmiausia supraskite, kad bus skirtumas tarp kompiuterio ekrane rodomo vaizdo ir atspausdintos momentinės nuotraukos. Kartais tai susiję su monitoriaus rodymo savybėmis. Paprastai šis poveikis sustiprinamas naudojant LCD ekranus, nes matymo kampas gali keisti spalvas ir ryškumą. Kai kuriais atvejais tai gali būti bandymai ir klaida, kol vartotojas gauna norimą spaudinį.
Antra, svarbu suprasti, kad skiriamoji geba taip pat gali turėti įtakos nuotraukos rodymo savybėms. Jei skiriamoji geba per didelė, joje yra daugiau informacijos, nei daugeliu atvejų kada nors prireiks daugeliui sistemų. Be to, jis gali užimti daugiau vietos standžiajame diske ir atminties nei reikia, todėl sulėtėja redagavimo, įkėlimo ir atsisiuntimo procesas. Tačiau, jei planuojate redaguoti skaitmenines nuotraukas, kad būtų galima naudoti plakatų dydžius, pageidautina išlaikyti aukščiausią įmanomą skiriamąją gebą. Jei skiriamoji geba per maža, vaizdas pradeda atrodyti „pikseliuotas“, nes programinė įranga bando užpildyti vietas, kuriose trūksta informacijos.
Trečia, niekada nesistenkite per daug keisti originalaus vaizdo. Viena iš dažnų klaidų, kurias daro pradedantieji, kai redaguodami skaitmenines nuotraukas bando per daug pagerinti vaizdą. Pavyzdžiui, jei vaizdas per tamsus, informacijos gali nebūti, kad būtų galima padaryti gerą nuotrauką. Tokiais atvejais geriausia, ko galima tikėtis, yra geras pilkos spalvos vaizdas, kuriam nereikia tiek daug informacijos. Bandant patobulinti nuotrauką, kurioje nėra pakankamai informacijos, nuotraukų redaktorius dažniausiai paliks nekokybišką produktą, pilną neryškių spalvų.