Pirmas žingsnis skaitant kosmetikos etiketę – atpažinti ir įvertinti jos sudedamųjų dalių sąrašą. Norėdami suprasti, kokių ingredientų yra gaminyje, galite peržiūrėti Tarptautinės kosmetikos ingredientų nomenklatūros (INCI) sąrašą. Kosmetikos etiketėse taip pat turi būti produkto aprašymas, kuriame pateikiama konkreti informacija, įskaitant tai, kas yra produktas ir kaip jis naudojamas. Kitas jūsų žingsnis yra suprasti specialius terminus, tokius kaip „natūralus“ ir „be žiaurumo“, kurie dažniausiai reklamuojami kosmetikos etiketėse. Galiausiai turite patikrinti produkto galiojimo datą ir atkreipti dėmesį į visus specialius laikymo reikalavimus.
Gamintojai, ženklindami kosmetiką, privalo nurodyti kiekvieną produkto sudedamąją dalį. Kiekvienas iš šių ingredientų yra išvardytas mažėjančia tvarka pagal tūrį. Gamintojai taip pat privalo išvardyti sudedamąsias dalis pagal jų mokslinį pavadinimą, kaip nurodyta INCI sąraše. Nors kai kurie ingredientai, pavyzdžiui, kvapai, gali būti išvardyti plačiai. Pavyzdžiui, gamintojas gali nuspręsti identifikuoti kvapą tiesiog kaip „kvapą“, kuris nenurodo konkrečios naudojamos medžiagos.
Kadangi dauguma ingredientų išvardyti pagal mokslinį pavadinimą, kai kuriuos sunku suprasti. Kad vartotojai suprastų savo kosmetikos sudėtį, gamintojams leidžiama skliausteliuose šalia savo mokslinio pavadinimo įrašyti svarbias sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, taukmedžio sviestas bus įtrauktas į sąrašą kaip Butyrospermum parkii (Shea sviestas). Jei neatpažįstate ingrediento, galite atskirti jo tapatybę peržiūrėję INCI sąrašą. Sudedamosios dalys taip pat gali būti identifikuojamos pagal jų vietą sudedamųjų dalių sąraše arba atpažįstant tam tikras savybes.
Nepažįstamas ingredientas, esantis sąrašo pabaigoje, gali būti konservantas. Įprasti konservantai yra triklozanas, triklokarbanas, metilizotiazolinonas ir trietanolaminas (TEA). Ingredientai, kuriuose yra žodis „parabenas“, taip pat yra konservantai. Natūralioje arba saugioje kosmetikoje šių ingredientų dažniausiai nėra.
Paviršinio aktyvumo medžiagos, muilai ir tepimo medžiagos paprastai yra sudedamųjų dalių sąrašo viduryje. Šie ingredientai paprastai prasideda raidėmis „peg“ arba jų pavadinimo viduryje yra „-eth“. Vienas iš dažniausiai naudojamų paviršinio aktyvumo medžiagų pavyzdžių yra natrio laureto sulfatas.
Sudedamosios dalys, kuriose yra raidžių „D&C“ ir „FD&C“, yra sintetiniai dažikliai. Šie ingredientai taip pat paprastai pateikiami sąrašo viduryje. Kadangi šie dažai yra sintetiniai, jie paprastai nėra įtraukti į natūralią ar mineralinę kosmetiką.
Be ingredientų, gamintojai į savo kosmetikos etiketes privalo įtraukti produktų aprašymus. Prekės aprašyme turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas, prekės pavadinimas, prekės svoris ar tūris. Taip pat turėtų būti aprašytas produktas, naudojimo instrukcijos ir galimi pavojai. Gamintojams leidžiama išvardyti privalumus, tačiau jie negali reikšti neįrodytų teiginių dėl savo gaminio veiksmingumo.
Gaminio aprašyme ar kitur etiketėje gamintojai dažnai naudoja specialius terminus, norėdami atkreipti dėmesį į savo gaminius. Pavyzdžiui, gali būti teigiama, kad gaminys yra be žiaurumo, be alkoholio, hipoalergiškas arba natūralus. Daugelis makiažo tipų taip pat teigia, kad juose yra mineralų arba jie nėra komedogeniški, o tai reiškia, kad produktas neužkimš porų. Nors daugelis šių terminų yra savaime suprantami, kartais jie gali būti šiek tiek klaidinantys.
Pavyzdžiui, gaminiuose, kurie teigia esą natūralūs arba kuriuose yra mineralų, nebūtinai nėra dirbtinių ingredientų. Šis terminas dažnai vartojamas siekiant informuoti vartotojus, kad gaminyje yra natūralių ingredientų, o ne tai, kad produkte nėra sintetinių medžiagų. Taigi, nors galite manyti, kad perkate 100 % natūralią dizainerių sukurtą kosmetiką, negalite tiksliai žinoti, nebent perskaitysite ingredientų sąrašą.
Paskutinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį kosmetikos etiketėse, yra galiojimo laikas. Kažkur ant etiketės gamintojai nurodys datą, iki kurios produktą geriausia naudoti. Juose taip pat bus nurodytos specialios saugojimo instrukcijos. Daugelio rūšių kosmetikos galiojimo laikas greičiau baigiasi karštomis, drėgnomis sąlygomis. Konkrečių laikymo instrukcijų nesilaikymas gali sukelti užteršimą ir tapti netinkamais naudoti tam tikrus produktus.