Stabligė ir žandikaulis yra susiję, nes abu apibūdina tą pačią ligą. Stabligė kyla iš Clostridium tetani bakterijų, kurios dažnai patenka į organizmą per įpjovimus, netinkamai prižiūrint virkštelę ar pradurtas žaizdas. Rezultatas – progresuojanti liga, dėl kurios iš pradžių stangrėja veido, paskui likusio kūno raumenys.
Stabligės ligos metu pacientus gali kankinti skausmingi raumenų spazmai, vadinami tetanija. Jiems taip pat gali būti sunku kvėpuoti, nes dabar daugumą raumenų ir sąnarių riboja įtemptas jų susitraukimas. Net ir gydomi asmenys gali karščiuoti ir mirti.
Lockjaw gali būti vartojamas pakaitomis su stablige, kad apibūdintų ligą, arba jis gali būti susijęs su tam tikru ligos simptomu. Dažniausiai sergant stablige dėl raumenų įsitempimo nepavyksta naudoti žandikaulių kramtyti ar nuryti. Pirmiausia tai galėjo būti pastebėta arkliams, nes jie taip pat yra pažeidžiami ligos. Arkliai su užraktu negalėjo valgyti, todėl paspartino jų mirtį.
Žmonės, kurių žandikaulis užsikimšęs dėl stabligės, turi kitų maitinimosi galimybių, pvz., nosies-skrandžio zondų arba į veną, todėl badas retai būna gydomų stabligės mirties priežastis. Tačiau žandikaulio užsifiksavimas ir pasipriešinimas judėjimui yra labiausiai paplitęs simptomas, susijęs su stablige, taigi ir alternatyvus pavadinimas.
Užraktas žandikaulis taip pat gali būti ne tik stabligės, bet ir kitų ligų simptomas. Pavyzdžiui, žandikaulio sužalojimas gali sukelti užrakintą ir sustingusią būseną. Tiems, kurie turi sunkumų dėl smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ), žandikaulis retkarčiais gali užsiblokuoti, todėl burną sunku atidaryti arba uždaryti. Tačiau paprastai šis terminas tiesiogiai taikomas stabligei.
Stabligės galima išvengti skiepijus. Išsivysčiusiose šalyse vaikai pirmą kartą skiepijami nuo stabligės praėjus kelioms savaitėms po gimimo. Tada vaikystėje jie gauna keletą revakcinacijų. Besivystančios šalys ne visada gali sau leisti skiepytis, o viena iš pagrindinių mirties nuo stabligės priežasčių tokiose šalyse yra užsikrėtimas virkštelės kelmu, nuo kurio miršta 60 % užsikrėtus stablige.
Suaugusieji ir paaugliai, patyrę gilią pjautinę ar pradurtą žaizdą, reguliariai pakartotinai skiepijami nuo stabligės, nes skiepijimas gali užkirsti kelią ligai net ir patyrus pjūvį ar žaizdą. Tačiau norint išsaugoti imunitetą, vakcinacijas reikia kartoti kas dešimt metų.