Ne pelno strateginio plano kūrimas susideda iš pagrindinių klausimų, kurie galiausiai taps organizacijos sėkmės planu, sprendimo. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia sutelkti dėmesį, prasideda nuo organizacijos misijos, vizijos ir vertybių bei jos tikslų ir uždavinių. Tada turėtumėte pažvelgti į organizacijos turtą ir išteklius bei atlikti SSGG analizę: stipriąsias, silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. Galiausiai turėtumėte apsvarstyti programas, paslaugas ir veiklą, kurią organizacija įgyvendins, kad pasiektų savo tikslus ir uždavinius. Šie klausimai sudarys strateginį planą, kuris vėliau supakuotas ir dalijamasi viduje, su donorais ir visuomene.
Misija, vizija ir vertybių teiginiai yra svarbiausi ne pelno strateginio plano aspektai. Misijos formuluotėje pirmiausia turėtų būti apibrėžta ne pelno organizacijos steigimo priežastis. Vizijos pareiškimas dažnai įtraukiamas, nors ir neprivalomas, ir jame turėtų būti apibūdinta, kaip organizacija atrodys ateityje. Vertės kartais įtraukiamos siekiant užtikrinti, kad pelno nesiekiantys asmenys būtų tame pačiame puslapyje.
Ne pelno siekiančio strateginio plano mėsa yra tikslai ir uždaviniai. Ne pelno siekiantis verslas turi stengtis tai pasiekti, kad galėtų išsilaikyti. Tikslai yra bendri pasiekimai, kuriuos ne pelno organizacija nori pasiekti per trejus metus. Tikslai yra konkreti taktika, kuri padės pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pagalvokite apie tikslus kaip apie gaires su terminais.
Kiekviena ne pelno siekianti organizacija prasideda turėdama bent vieną turtą ar išteklius, net jei tai tik įgūdžiai, kuriuos įkūrėjas suteikia organizacijai. Kitas turtas ir ištekliai, kurie paprastai įtraukiami į ne pelno planą, yra patirtis; pinigai; Nekilnojamasis turtas; technologija, įranga ir mašinos; darbuotojai ir savanoriai; ir patirtis. Į šią plano dalį nebūtina įtraukti būsimo turto ar išteklių, kuriuos valdyba ar steigėjai tikisi įsigyti, tačiau tai turėtų būti šiuo metu turimo įvertinimas.
Rašydami verslo ar strateginį planą, daugelis įmonių naudoja stipriųjų, silpnųjų pusių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę. Tai taip pat populiarus metodas, kurį naudoja ne pelno organizacijos, siekdamos sukurti geriausias strategijas, kurios padės organizacijai pasiekti savo tikslus ir uždavinius. Stiprybės ir trūkumai yra vidinės problemos, o galimybės ir grėsmės įvertina išorinius veiksnius.
Organizacijos programos, paslaugos ir veikla turi atitikti misiją ir viziją bei būti priemone tikslams ir uždaviniams pasiekti. Tai yra pelno nesiekiančio strateginio plano dalis, kurią mato visuomenė, ir tai, kaip donorai nuspręs, ar jie nori prisidėti. Veikla gali apimti vidinę veiklą, kurią darbuotojai ir valdybos imsis vykdyti organizacijos misijos pareiškimą.
Pelno nesiekiančios įmonės valdymas be strateginio plano yra kaip vairuoti automobilį, neįsivaizduojant, kur eiti. Tai nėra veiksmingas metodas ir paprastai nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Ne pelno siekiantis strateginis planas nėra statiškas ir turėtų keistis organizacijai augant, tačiau svarbu suformuluoti bent pagrindinį planą kaip atskaitos tašką bet kuriai organizacijai.