Pragulos, dar vadinamos spaudimo opomis, susidaro ant kūno dėl sumažėjusios kraujotakos, todėl audiniai pažeidžiami, susidaro opos ir galiausiai miršta. Paprastai pragulos vargina tuos, kurie yra prikaustyti prie lovos arba nuolat naudojasi neįgaliojo vežimėliu dėl ligos, traumos ar paralyžiaus ir negali pakeisti padėties lovoje be pagalbos. Kai žmogus per daug laiko praleidžia vienoje padėtyje, nuolatinis tam tikros vietos spaudimas gali pažeisti odos audinį.
Pragulos gali kelti pavojų žmonėms, kurie guli lovoje, patyrę ūmią ligą ar sužalojimą, tačiau didžiausias pavojus kyla žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimus ir nuolat gulintiems lovoje, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms. Daugumą atvejų sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Jų oda paprastai yra plonesnė, o jų svoris dažnai per mažas, o tai optimizuoja sąlygas opų susidarymui. Kitos sąlygos, didinančios opų riziką, yra skausmo suvokimo sumažėjimas, šlapimo nelaikymas ir netinkama mityba.
Nacionalinė slėgio opų patariamoji grupė yra profesionali organizacija, suskirstanti pragulas pagal sunkumo laipsnius. I stadijos opos yra paviršinės žaizdos, kurios atrodo kaip nuolatinis raudonos odos plotas, kuris gali sukelti nedidelį niežėjimą ar deginimą pacientui arba jaustis šiltai ir kempingai liečiant. Paprastai jie išnyksta, kai tik nuolatinis spaudimas sumažėja pakeitus padėtį arba vėl tampant judriam.
II stadijos pragulos yra atviros žaizdos su odos netekimu, kurios atrodo kaip pūslelė arba įbrėžimas. Nors šias žaizdas reikia gydyti, jos paprastai greitai užgyja, jei tinkamai gydomos. III ir IV etapai yra pažengusios stadijos.
III stadija rodo, kad pažeidimas išplito už odos sluoksnių ir paveikė raumenis. IV stadija rodo sunkiausią stadiją su dideliu odos praradimu ir raumenų, kaulų, sąnarių ir galbūt kitų atraminių struktūrų pažeidimais. IV stadijos opos labai sunkiai gyja ir dažnai komplikuojasi infekcija, kuri gali būti mirtina.
Pragulų prevencija yra nelengva slaugytojų užduotis, tačiau lengviau nei gydyti ir išgydyti. Prevencija geriausiai pasiekiama reguliariai keičiant paciento padėtį. Pozicijos keitimo dažnis priklauso nuo to, ar nėra audinių pažeidimo požymių. Jei pacientas jau turi I stadijos pragulų, jo padėtį reikia keisti bent kas dvi valandas. Šių opų taip pat galima išvengti suteikiant atramą, pavyzdžiui, pagalvėles ar įklotus. Taip pat svarbu, kad paciento oda būtų švari ir sausa.
Jei mylimas žmogus yra įkalintas ligoninėje ar slaugos namuose, periodiškai patikrinkite, ar imamasi atsargumo priemonių, kad nesusidarytų pragulų. Jei namuose rūpinatės žmogumi, prikaustytu prie lovos ir (arba) invalido vežimėlio, nepamirškite padėti jį apsaugoti. Jei matote atvirą žaizdą arba odos lūžį kartu su infekcijos požymiais, pvz., karščiavimu ar drenažu, kreipkitės į gydytoją.