Yra daugybė diagnostikos priemonių, kurios gali būti naudojamos norint nustatyti, ar pacientas yra alergiškas kviečiams, ir susiaurinti alergiją tam tikriems kviečių komponentams. Šiuos tyrimus gali atlikti ir prižiūrėti alergologas. Alergijos klinikos, kai kurios ligoninės ir kitų tipų medicinos centrai gali pasiūlyti kviečių ir kitų galimų alergenų patikrą. Norint teisingai diagnozuoti alergiją kviečiams, gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių, nes šios alergijos paprastai būna sudėtingos.
Žmonės, kurie yra alergiški kviečiams, gali reaguoti su įvairiais kviečiuose esančiais baltymais. Alergijos kviečiams simptomai gali būti įvairūs – nuo žarnyno sutrikimo suvalgius kviečių iki visiškos anafilaksijos, kai paciento kvėpavimo takai užsidaro dėl alergeno poveikio. Daugelis žmonių pastebi alergiją kviečiams, nes valgant daug kviečių pradeda vystytis odos ligos, virškinimo sutrikimai, sloga ir įvairūs kiti lengvi simptomai.
Pirmasis alergijos diagnozavimo žingsnis dažnai yra maisto ir veiklos dienoraštis. Pacientai seka, ką valgo ir ką veikia, taip pat pažymi visus simptomus ar būklės pokyčius. Tai gali leisti gydytojui pradėti susieti tam tikrus veiksnius su alergijomis. Jei maisto dienoraštis rodo, kad kviečių turinčių produktų valgoma maždaug tuo metu, kai prasideda alergijos protrūkis, tai gali būti požymis, kad pacientas yra alergiškas kviečiams.
Asmuo, alergiškas kviečiams, gali būti paskatintas išbandyti pašalinimo dietą. Pacientas sumažina dietą iki labai švelnaus maisto, tada atsargiai pristato naujus maisto produktus ir atkreipia dėmesį į atsaką. Kai pacientui pasireiškia alerginė reakcija, paskutiniai suvartoti maisto produktai gali būti laikomi potencialiais alergijos kaltininkais. Asmenims, kurie yra alergiški kviečiams, dietos metu labai svarbu atidžiai perskaityti maisto produktų etiketes, nes daugelyje maisto produktų yra kviečių ten, kur to nesitikima. Pavyzdžiui, sojos padažas kartais gaminamas su kviečiais.
Galima atlikti odos dūrio testą, kai pacientas yra veikiamas specifinių alergenų ir yra stebimas atsakas. Tokie tyrimai dažniausiai yra saugūs, nes alergenų dozės yra labai mažos, tačiau pacientus vis tiek reikia stebėti, jei jie blogai reaguoja. Kitas variantas yra iššūkio testas, kurio metu reikia valgyti nedidelį kiekį koncentruotų alergenų. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie gali būti rekomenduojami, jei gydytojas nerimauja, kad odos dūrio ar provokaciniai tyrimai gali kelti pavojų pacientui.