Vaikams, kaip ir suaugusiems, gali prireikti terapijos dėl įvairių priežasčių. Tėvai gali jaustis suglumę, kaip pasakyti, kada vaikui gali būti naudinga terapija. Nors būtų beveik neįmanoma išvardyti visų priežasčių, kodėl vaikui gali prireikti terapijos, yra tam tikrų „ženklų“ ar situacijų, kai tėvai gali norėti rasti gerą terapeutą vaikui ar vaikams.
Yra daug situacijų, kurias gali padėti terapija. Reikšmingi gyvenimo įvykiai, tokie kaip tėvų netektis, skyrybos, persikėlimas į kitą vietą ar traumos, gali rodyti, kad terapija gali būti naudinga. Be to, vaikas, kuris serga sunkia liga arba kurio globėjas ar artimas draugas kenčia nuo sunkios ligos, yra rimtos priežastys, dėl kurių reikia terapinės paramos.
Dažnai tokia terapija turėtų prasidėti nuo individualaus terapeuto, kuris specializuojasi sprendžiant problemas, su kuriomis vaikas susiduria. Vyresniems vaikams taip pat gali būti naudinga grupinė terapija, kurioje dėmesys sutelkiamas į tokias problemas kaip seksualinė prievarta, skyrybos ar konsultacijos dėl sielvarto. Grupės taip pat yra skirtos vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų, nors jas gali būti sunku rasti, jei negyvenate pakankamai gerai apgyvendintoje vietovėje. Asmeninis terapeutas arba didelė ligoninė dažnai yra geriausias šaltinis ieškant tokio tipo grupių.
Kitais atvejais vaikas gali rodyti tėvams rūpimus ženklus. Šie požymiai gali labai skirtis priklausomai nuo vaiko. Štai kelios dažniausios susirūpinimą keliančios priežastys:
Pastebima arba nustatoma, kad vaikas piktnaudžiauja narkotikais ar alkoholiu.
Vaikas demonstruoja netinkamą jo amžių elgesį, pavyzdžiui, pykčio priepuolius, kurie dažnai pasireiškia 10 metų vaikui.
Vaikas nuolat patiria sunkumų mokykloje arba staiga pradeda patirti sunkumų mokykloje.
Išeinantis vaikas tampa drovus ir uždaras.
Atrodo, kad drovus ir uždaras vaikas negali susidoroti su socialiniais mokyklos iššūkiais.
Vaikas patiria patyčias mokykloje arba tyčiojasi iš kitų.
Vaikas visą laiką atrodo piktas.
Atrodo, kad vaikas nuolat nerimauja arba jį ištinka panikos priepuoliai.
Vaikas dažniausiai būna prislėgtas.
Vaikui nuolat sunku valgyti ar miegoti.
Vaikas nuolat ginčijasi namuose ar mokykloje.
Yra daugybė priežasčių, kodėl tėvai gali apsvarstyti vaiko terapiją. Žiūrima į vaikus, kurie atsisako eiti į mokyklą arba kuriems labai sunku palikti tėvus bet kuriam laikui. Kitais atvejais vaikai mums sako, kad jiems reikia terapijos savo pačių pareiškimais. Vaikai, turintys žemą savigarbą, dažnai gali išsakyti savo nepakankamumo jausmus. Be to, jie gali elgtis įžūliai ir pernelyg pasitikintys savimi ir, atrodo, mažai jautrūs kitų jausmams.
Dažnai geriausias šaltinis mokyklinio amžiaus vaikams yra kreiptis į mokyklos konsultantą ar psichologą ir paprašyti siuntimo pas terapeutus. Bažnytinės grupės, draudimo bendrovės, vaikų gydytojai ir tėvai, kuriais pasitikite, taip pat gali paskatinti jus pas gerus terapeutus. Pristatant terapijos koncepciją vaikams, reikia išlikti optimistiškam ir pozityviam. Vaikas neturėtų jausti, kad su juo kažkas „negerai“ arba kad jį reikia „pataisyti“ „susitraukimu“. Vietoj to tėvai gali kalbėtis su savo vaikais apie tai, kad kartais mums visiems reikia šiek tiek papildomos pagalbos, kad galėtume susidoroti su sudėtingais dalykais.
Dažnai būna, kad vaikas, kuriam reikalinga terapija, turi globėją ar tėvus, kuriems taip pat reikalinga terapija. Rūpinimasis vaiku, kuriam reikia terapijos, gali būti įtampa, o tėvai gali jaustis kalti dėl to, kad vaikui „priverstas“ gydymas. Vaikai gali pajusti tėvų kaltės ar nusivylimo jausmą. Be to, jei problema, kuriai reikalingas gydymas, yra situacinis, pavyzdžiui, mirties, ligos ar skyrybų atveju, tėvai gali pavyzduoti savo vaikams, kreipdamiesi į savo terapeutus, kurie padėtų jiems įveikti sudėtingas vietas. Tada vaikas gali suprasti, kad terapija yra įprastas dalykas, ir, tikiuosi, nesijaus kaltas ar netinkamas, nes taip pat lankysis pas terapeutą.