Norint tapti Brailio rašto vertėju, būtina išmanyti Brailio raštą ir vieną ar kelias kitas rašymo sistemas, mokėti laisvai versti pirmyn ir atgal. Brailio rašto vertimas naudojamas viskam – nuo aklųjų bendruomenės nariams prieinamų vadovėlių kūrimo iki ženklų kūrimo akliesiems, kad jie galėtų bendrauti su bankomatais ir kitais įrenginiais. Nors galimas Brailio rašto mašininis vertimas, kai kurioms užduotims atlikti būtina naudoti žmogaus vertėją.
Kaip ir verčiant tarp kitų rašymo sistemų ir kalbų, Brailio rašto vertimas yra daugiau nei tiesioginio dviejų tekstų atitikimo kūrimas. Vertėjas taip pat turi galvoti apie tokias problemas kaip sintaksė, kas yra perduodama ir kaip perteikti sąvokas per kliūtis. Vienas iš svarbių darbo aspektų yra vaizdinių dalykų apibūdinimas; paveikslas yra beprasmis aklajam skaitytojui, o žmogus, norintis tapti Brailio rašto vertėju, turi mokėti grynai vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, diagramas, paversti akliesiems prieinama forma.
Asmuo, norintis tapti Brailio rašto vertėju, turės eiti į mokyklą, kurioje mokomasi Brailio rašto. Kai kurios mokyklos specialiai siūlo Brailio rašto vertimo pamokas, mokydami žmones, kaip sklandžiai versti Brailio raštu ir kitas rašymo sistemas. Šios pamokos gali apimti mokymus apie įrenginius, naudojamus Brailio rašto dokumentams gaminti, taip pat galimybę dirbti su mašininiais vertėjais, skirtais, pavyzdžiui, konvertuoti kompiuterinius dokumentus į Brailio rašto formatus.
Turėdamas Brailio rašto mokymą, asmuo, norintis tapti Brailio rašto vertėju, gali eiti dirbti į įmonę, gaminančią Brailio rašto medžiagas. Paprastai vertėjas pradeda nuo nedidelių kuruojamų projektų ir palaipsniui įgyja daugiau įgūdžių, galiausiai imasi didesnių projektų. Kai kurie žmonės renkasi specializuotis tam tikrose temose, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų vertimų, informacinių lankstinukų akliems pacientams ir vaizdinės medžiagos, pvz., diagramų ir paveikslėlių, interpretavimo. Kiti gali dirbti su įvairia spausdinta medžiaga.
Asmens, norinčio tapti Brailio rašto vertėju, atlyginimo galimybės skiriasi. Laisvai samdomi darbuotojai gali kontroliuoti gaunamo darbo kiekį ir nustatyti savo mokesčius, tačiau taip pat neturi didelio darbo saugumo, ypač pradiniame laisvai samdomo darbo etape, kai jie nėra gerai žinomi. Žmonės, dirbantys kitiems, gali uždirbti mažiau, tačiau jie turės nuolatinį darbo pasiūlą ir galės gauti naudos per savo darbdavius. Žmonės, turintys specialių įgūdžių, gali turėti daugiau galimybių už savo paslaugas.