Kaip tapti reabilitacijos specialistu?

Reabilitologas – tai asmuo, padedantis pacientams atsigauti ir adaptuotis po traumų, ligos ar trauminio įvykio. Yra daug įvairių reabilitacijos specialistų, kurių kiekvienas reikalauja specialaus mokymo tam tikroje srityje. Kelias į šį darbą priklauso nuo pretendento interesų, patirties, išsilavinimo, taip pat nuo esamų reabilitacijos srities poreikių.

Yra trys pagrindiniai reabilitacijos specialistų tipai: fizinis, psichologinis ir profesinis. Tačiau šios grupės yra gana plačios ir kiekvienoje yra daugybė specializuotų profesijų. Pavyzdžiui, kai kurie fizinės reabilitacijos specialistai gali dirbti su pacientais, netekusiais galūnės dėl traumos arba turintiems negalią sukeliančių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, o kiti padeda tiems, kurie turi kalbos ar kalbos problemų dėl sveikatos sutrikimų. Profesijos terapeutas gali padėti susirasti darbą pacientams, sergantiems psichikos ligomis, arba gali pageidauti dirbti su sveikstančiais narkomanais ar alkoholikais, bandančiais grįžti į darbo sritį.

Nors tai tik kelios iš daugelio galimų profesijų, darbas norint tapti reabilitacijos specialistu beveik visada prasideda nuo aukštojo išsilavinimo. Profesinės reabilitacijos darbuotojai paprastai turi bent dvejų metų elgesio mokymosi laipsnį, taip pat darbo įdarbinimo ir įdarbinimo agentūrų patirtį. Reabilitacijos specialistams, kurie orientuojasi į pagalbą tiems, kurie turi psichikos ar psichologinių problemų, paprastai reikės aukštojo psichologijos, psichiatrijos ar elgesio mokslo laipsnio. Daugeliui darbų taip pat reikia tam tikro laipsnio medicininio išsilavinimo, nors reikalinga suma gali labai skirtis įvairiose pareigose.

Net gyvūnų mylėtojai gali susirasti tenkinantį darbą pasirinkę gyvūnų reabilitacijos specialisto specialybę. Kai kurie veterinarijos gydytojai neturi laiko ar galimybių padėti gyvūnams atsigauti po ligos ar sužalojimo, o gyvūnams, kaip ir žmonėms, gali prireikti kruopštaus fizinės terapijos ir netgi elgesio mokymo, kad jie prisitaikytų prie nuolatinės traumos. Gyvūnų reabilitacijos specialistas paprastai turi tam tikrą veterinarinį išsilavinimą ir gali prireikti įlaipinimo vietos, kad kai kuriems pacientams būtų suteikta intensyvi priežiūra.

Su tuo susiję darbai universiteto metu gali padėti žmogui, siekiančiam tapti reabilitacijos specialistu, greitai įsidarbinti norimoje srityje. Savanoriška veikla medicinos ar reabilitacijos klinikose, darbas įdarbinimo agentūrose ar net sekretorės pareigos gydytojo kabinete gali būti naudingas ilgainiui. Parodydamas nuolatinį atsidavimą tam tikrai sričiai, žmogus gali parodyti savo nuoširdų susidomėjimą potencialiems darbdaviams. Protingai pasirinkus net laikiną darbą, gali būti parodytas gebėjimas ir aistra būsimam nuolatiniam darbui.