Kaip teisėjai nusprendžia, ar leisti lygtinį paleidimą, ar atmesti?

Teisme teisingumas turi būti objektyvus ir nešališkas. Tačiau teisėjai yra žmonės ir yra jautrūs kasdienio gyvenimo atoslūgiams tiek teismo salėje, tiek už jos ribų. Siekdami išsiaiškinti, ar yra kokių nors pastebimų teismų sprendimų, tyrėjai išnagrinėjo 1,112 lygtinio paleidimo komisijos posėdžių Izraelyje, 10 m. 2009 mėnesių jiems pirmininkavo aštuoni skirtingi teisėjai. Tai, ką jie nustatė, buvo dramatiška. Tyrimas parodė, kad palankaus sprendimo tikimybė aukščiausią tašką pasiekė teismo dienos pradžioje – nuo ​​65 proc., o vėliau nukrito iki nulio. Po pietų ar užkandžių pertraukos teisėjai vėl lygtinį paleidimą paleido maždaug 65 proc. laiko, o vėliau, dienai bėgant, vis dažniau atmesdavo peticijos pateikėjų lygtinio paleidimo prašymus.

Štai teisėjas:

Vieninteliai kiti kintamieji, turėję įtakos teisėjo sprendimui, buvo tai, kiek kartų peticijos pateikėjas buvo įkalintas ir ar jis dalyvavo reabilitacijos programoje.
Kiti veiksniai, pavyzdžiui, kalinio nusikaltimo sunkumas, laikas, kurį jis jau praleido kalėjime, ir kalinio lytis ar etninė priklausomybė, vienaip ar kitaip neturėjo įtakos sprendimams.
Tyrėjai nepadarė išvadų, kodėl teisėjai buvo daug švelnesni ryte ir po pietų bei užkandžių pertraukėlių, išskyrus tai, kad atkreipė dėmesį į „poilsį, geresnę nuotaiką arba (…) gliukozės kiekio organizme padidėjimą“.