Yra daug skirtingų metodų, naudojamų norint nustatyti, kiek kofeino yra konkrečiame gėrime. Naudojami testai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant matavimų tikslumą. Laboratorijoje dažniausiai atliekami trys bandymai: skysčių chromatografija, dujų chromatografija ir UV spektroskopija.
Tiek skysčių, tiek dujų chromatografija veikia beveik tuo pačiu principu, per stacionarią sluoksnį perduodama judri fazė, kad būtų atskirtos dalys. Iš esmės viskas, ką bandote išbandyti, perduodama į tam tikros medžiagos stulpelį. Įvairios dalys, pvz., gėrime esantis kofeinas, išsiskiria dėl skirtingų jų giminingumo su bet kokiais daiktais, kurie naudojami kaip stacionari lova. Šio proceso rezultatas, chromatograma, yra grafikas su skirtingomis smailėmis, kurių kiekviena smailė reiškia skirtingą komponentą. Taigi atlikus tokį gėrimo testą, kas atlieka testą, tereikia pažiūrėti kofeino smailės chromatogramą, kad nustatytų, kiek kofeino buvo bendrame mišinyje.
Skysčių chromatografijoje viskas, kas yra bandoma, išliks skysta, kol praeis per stacionarią fazę. Skysčių chromatografija gali vykti kolonėlėje, bet gali vykti ir plokštumoje. Siekiant didesnio tikslumo ir didesnio slėgio, skysčiui gali būti taikoma vadinamoji didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC), kuri iš tikrųjų yra naudojama tiksliausiai kofeino kiekiui nustatyti. Atliekant dujų chromatografiją, bandomas skystis įvedamas į dujinę būseną kartu su judriomis dujomis, tokiomis kaip helis, prieš praeinant per stacionariąją fazę.
UV spektroskopijos metu šviesa praleidžiama per skystį, o tai, kaip šviesa išeina iš kitos pusės, padeda mokslininkams nustatyti kofeino kiekį skystyje. Įvairūs junginiai turi skirtingą bangos ilgį, ir jie yra gana tikslūs. Matydami, kaip keičiasi šviesos, praeinančios per skystį, spalva, mokslininkai gali labai konkrečiai nustatyti skystyje esančių skirtingų junginių kiekį. Tai gana populiarus metodas kofeino kiekiui skysčiuose nustatyti, o pastarieji pasiekimai šioje srityje padarė jį dar konkretesnį.
Neseniai pasirodė naujas metodas, leidžiantis nustatyti, ar gėrime yra kofeino, ar ne. Naudodami karščiui atsparius lamų ir kupranugarių antikūnus, mokslininkai sukūrė labai nešiojamą prietaisą, kurį galima įmesti į kavos, arbatos ar bet kurio kito gėrimo puodelį, kad būtų galima nustatyti kofeino buvimą. Nors šis metodas nenurodo tikslių kiekių, jis naudingas žmonėms, kurie stengiasi visiškai vengti kofeino savo mityboje ir nori įsitikinti, kad jų užsakytas kofeinas iš tikrųjų yra be kofeino.