Yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti, kai ateina laikas namo statybos ar namų tobulinimo projekte, kad būtų galima baigti tinką, tiek vidų, tiek išorę. Apdailos tinkas gali būti susijęs su galutiniu kietėjimo procesu, susijusiu su sienų dangos patvarumu ir ilgaamžiškumu, arba tai gali reikšti cemento tekstūravimą, kad būtų sukurtas tam tikras dizainas. Bet kuriuo atveju tinko apdailos procesas yra gana lengvas, nors tai užtrunka.
Tinkas, pagamintas iš silicio dioksido, kalkių ir cemento, yra populiarus kaip vidaus ir išorės sienų apdailos paviršius. Jis gali būti ir funkcionalus – uždengti visą sieną – ir dekoratyvinis – naudojamas kaip apdaila ar akcentas, nesvarbu, ar jis paprastas, ar įmantriai detalus. Jo populiarumą lemia lankstumas, santykinis naudojimo paprastumas ir ilgaamžiškumas. Jo gebėjimas priimti įvairias spalvas yra populiarus tarp namų savininkų, ieškančių namų išorės spalvos už pagrindinės spalvų paletės.
Procesas, būtinas tinko apdailai, yra gana lengvas, tačiau jį sudaro keli žingsniai. Užtepus pirmąjį tinko sluoksnį, jam reikia leisti išdžiūti kelias dienas, tačiau norint, kad sluoksnis tinkamai sustingtų ir išvengtų įtrūkimų, būtina periodiškai purkšti vandenį. Tada tas tinko sluoksnis subraižomas, kad apdailos sluoksnis priliptų, ir padengiamas viršutinis sluoksnis. Būtent ant šio viršutinio sluoksnio, jei pageidaujama, prieš dengiant dedama spalva. Tai, kas atsitiks šiuo metu, priklauso nuo to, kaip namo savininkas nori, kad jo namas atrodytų užbaigtas.
Kai kurie namų savininkai nori apdailinti tinką su lygia tekstūra, o tai gali būti padaryta naudojant plieninę mentele, kad būtų sukurtas bendras plokščias paviršius. Kiti namų savininkai nori, kad būtų įtrauktas šiek tiek daugiau dizaino elemento, todėl tinką jie apdailina viena iš dešimčių dekoratyvinių tekstūrų. Tai apima tekstūras, žinomas kaip raišteliai, brūkšneliai ir plūdės. Kai kurios tekstūros, naudojamos tinko apdailai, reikalauja, kad apatinis sluoksnis būtų visiškai padengtas viršutiniu sluoksniu, o kitoms reikia, kad šiek tiek pasimatytų apatinis sluoksnis.
Tokias tekstūras galima pasiekti naudojant įvairius įrankius, nors daugelis naudoja tik paprastą mentele, kad padengtų ir prireikus išlygintų tinką. Kiti tinko apdailai naudojami stiliai reikalauja, kad viršutiniam sluoksniui nubraukti būtų naudojamas plieninis sujungimo strypas arba šukos. Plūdė – plokščias objektas, kuriuo galima išlyginti tinką prieš naudojant mentele – taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant norimo galutinio rezultato.
Kai baigsite tinko projektą ir pasieksite norimą tekstūrą, dar liko keli žingsniai, kad užbaigtumėte bendrą darbą. Kaip ir apatinį sluoksnį, viršutinį sluoksnį reikia išdžiovinti kelias dienas – kartais jį purškiant, kad būtų užtikrinta, jog produktas tinkamai sukietėtų – kad jis visiškai sukietėtų. Nors prieš dengiant viršutinį sluoksnį lengva uždėti norimą spalvą, o dažai nebūtini, kad apsaugotų tinko apdailą, visiems, norintiems nudažyti tinką, patariama palaukti kelis mėnesius po dengimo prieš tai darant. Tai suteikia laikui likusiai tinko drėgmei išeiti ir neleidžia susidaryti burbuliukams, dėl kurių dažai pradės luptis.