Fejerverkas yra turbūt vienas pirmųjų fejerverkų, su kuriuo jaunas būsimasis pirotechnikas išmoksta valdyti. Jį sudaro nedidelis kartoninis vamzdelis, apvyniotas dekoratyviniu popieriumi, kurio viename gale yra į dagtį panašus saugiklis. Idėja yra padėti jį ant žemės, uždegti dagtį ir atsistoti. Per kelias sekundes turėtų blykstelėti šviesa ir pasigirsti garsus trenksmas. Jei užsidega visa virtinė petardų, įvyksta nedideli sprogimai ir gausus dūmų bei ugnies kiekis.
Taigi, kaip šie dalykai iš tikrųjų veikia? Atsakymas slypi vamzdžio viduje supakuotų cheminių medžiagų prigimtyje ir slėgyje, kurį jos sukuria pradėjus degti. Įprastoje petardoje yra nedidelis juodųjų parako arba ginklo parako kiekis, kuris greitai sudega, kai liečiasi su atvira liepsna, pavyzdžiui, chemiškai impregnuota popieriaus dagtis.
Juodieji milteliai susideda iš trijų ingredientų: kalio nitrato, anglies (arba cukraus) ir sieros. Įprastas šių trijų ingredientų santykis būtų 75 % kalio nitrato, 15 % anglies arba cukraus ir 10 % sieros. Kiekviena iš šių cheminių medžiagų atlieka svarbų vaidmenį reakcijoje, kuri prasideda, kai liepsna pasiekia anglį ir sukelia ugnį.
Kartoninio vamzdelio viduje sandariai supakuoti juodi milteliai paprastai išlieka stabilūs, kol užsidega saugiklis. Kai saugiklis perdega į vamzdelį, pirmiausia užsidega anglis. Siera sąveikauja su anglimi degančioje medžio anglyje ir pradeda gaminti dujas. Kalio nitratas veikia kaip oksidatorius, iš esmės į mišinį prideda daugiau deguonies ir ugnis dar labiau įkaista. Dujos ir toliau plečiasi, bet joms nėra kur išsilieti petardos vamzdyje.
Galiausiai dujų slėgis tampa per didelis vamzdeliui ir jis suyra, sukurdamas stiprų spragsėjimą, susijusį su fejerverkais. Taip pat tampa matomi degantys juodi milteliai, sukeliantys trumpą šviesos blyksnį ir juodų dūmų stulpą. Pati fejerverka tampa pakankamai lengva, kad ją nuneštų vėjas, todėl po užsidegimo fejerverko dažnai nelieka pėdsakų.
Tarptautiniai fejerverkų įstatymai nustato, kiek juodų miltelių fejerverkų gamintojas gali įdėti į atskirą petardą. Mažuose, naudojamuose per kinų Naujuosius metus ar liepos 4-osios šventes, paprastai nėra daug juodųjų miltelių, tačiau kai kuriose nelegaliose petardose gali būti tiek, kiek komercinio dinamito. Keletas fejerverkų gamintojų parduoda didesnes versijas, kuriose tariamai yra didžiausias įstatymų leidžiamas juodųjų miltelių kiekis, tačiau realūs rezultatai gali skirtis.
Kaip ir bet kuris kitas pirotechnikos prietaisas, petardą reikia uždegti tik kontroliuojamomis sąlygomis ir prieš naudojimą jos niekada negalima keisti. Netgi mažas gali sukelti rimtą žalą vartotojo kūnui ar turtui, jei jis naudojamas ne pagal paskirtį. Jis taip pat niekada neturėtų būti uždegtas sausros sąlygomis arba miestuose, kur C klasės fejerverkai laikomi neteisėtais.