Vietinio tinklo (LAN) kortelė naudojama kompiuterių vartotojams namų ar tarptinklinio ryšio tinkluose teikti belaidžio interneto prieigą. Jis veikia keisdamasis signalais su maršrutizatoriumi, kuris perduoda signalus fiziškai laidine linija. LAN kortelė tapo plačiai paplitusi Vakarų visuomenėje dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, kai kortelės tapo prieinamos dėl visur, nuo kavinių iki oro uostų, atsiradusių belaidžių tinklų.
Dauguma namų interneto vartotojų šią kortelę naudoja belaidžio interneto prieigai, kad keli gyventojai galėtų prisijungti prie interneto vienu metu. Maršrutizatorius yra pastatytas centrinėje namų vietoje, kad būtų užtikrintas tolygus signalas visame namų ūkyje. Belaidžiai tinklai taip pat plačiai paplitę koledžų miesteliuose, kad studentai, turintys nešiojamuosius kompiuterius, galėtų naudotis internetu, kad ir kur būtų. Belaidžio ryšio vertę pritraukiant klientus pripažino restoranai ir kitos panašios įmonės, kurios paprastai suteikia prieigą prie tinklo mainais už nedidelį mokestį arba pirkdami savo produktą.
LAN kortelė palaiko ryšį su maršrutizatoriumi radijo bangomis ir antena. Kompiuteris konvertuoja duomenis į dvejetainę formą ir siunčia juos į LAN kortelę, kuri savo ruožtu transliuoja signalą, kurį paima maršrutizatorius. Maršrutizatorius siunčia informaciją informacijos paketų pavidalu ir tuo pačiu būdu sujungia informaciją, kad ji per kortelę būtų grąžinta į kompiuterį. Paprastai belaidžiai tinklai perduoda duomenis santykinai aukštu dažniu, svyruojančiu nuo 2.4 iki 5 GHz, suprojektuoti taip, kad būtų galima greičiau perduoti didelius duomenų kiekius. Perkant maršrutizatorių arba LAN kortelę, ant pakuotės bus nurodytas jo naudojamo signalo dažnis.
Keli vartotojai gali palaikyti ryšį su maršruto parinktuvu skirtingose juostose, kad išvengtų trukdžių, ir maršrutizatorius jiems priskiria unikalias tapatybes IP adreso forma. Kiekvienam vartotojui, bandančiam prisijungti prie tinklo, reikės LAN kortelės, kuri yra įmontuota kompiuteryje arba kaip išorinis priedas, kurį galima prijungti per nešiojamojo kompiuterio universaliosios nuosekliosios magistralės prievadą arba kompiuterio kortelės lizdą.
Tinklai turi įvairius saugos parametrus, kai kuriuos gali pasiekti visi vartotojai, o kitiems reikalingas slaptažodis norint pasiekti maršrutizatorių. Net kai tinklas yra apsaugotas, LAN kortelė galės jį matyti ir nurodyti kaip galimą tinklą, tačiau paprašius prisijungti, vartotojas paprašys įvesti slaptažodį. Belaidžius tinklus rekomenduojama apsaugoti, kad būtų išvengta pažeidžiamumų išnaudojimo, o naudotojai niekada neprisijungtų prie nežinomo tinklo.