Kaip veikia vakcina?

Vakcinos padeda organizmui iš anksto pasiruošti kovai su ligomis ir galimai mirtinomis ligomis. Iš esmės vakcinos suteikia organizmui galimybę pamatyti bakteriją, virusą ar toksiną, kad iš anksto išmoktų apsiginti. Jei vakcinai atlikus savo darbą organizmą kada nors užklumpa tas patogenas, organizmo imuninė sistema yra pasirengusi.

Dauguma vakcinų yra sušvirkštos arba geriamas skystis. Tačiau kai kurios vakcinos yra įkvepiamos aerozolių arba miltelių pavidalu. Daugumoje vakcinų yra susilpnėjusių arba nužudytų virusų ar bakterijų. Kituose yra inaktyvuotų toksinų. Pakitusios būsenos vakcinos patogenai paprastai yra saugūs ir negali sukelti ligų.

Į kraują patekus susilpnėjusiam ar negyvui patogenui, organizmo B ląstelės pradeda veikti. Būtent šios ląstelės yra atsakingos už kovą su ligas sukeliančiais patogenais. Kai B ląstelės yra skatinamos veikti, susidaro antikūnai ir organizmas sukuria imunitetą konkrečiam patogenui. Paskiepytas ir susiformavęs imunitetas žmogus dažniausiai yra apsaugotas visą gyvenimą.

Kartais vakcinos nesuteikia imuniteto visam gyvenimui. Pavyzdžiui, kai kurios vakcinos, tokios kaip stabligė ir kokliušas, yra veiksmingos tik ribotą laiką. Tokiais atvejais, norint išlaikyti nuolatinę vakcinos apsaugą, būtinos revakcinacijos. Šios revakcinacijos skiriamos tam tikrais intervalais po pradinės vakcinacijos.

Kiekvienais metais turi būti skiepijama viena vakcina – gripo vakcina. Taip yra todėl, kad yra daug gripo atmainų. Per vienerius metus paskiepyta vakcina gali suteikti apsaugą nuo tam tikrų gripo viruso padermių, tačiau prasidėjus kitų metų gripo sezonui gali prireikti skiepytis nuo naujesnių ar kitokių padermių. Be to, vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos visą gyvenimą. Jau po vienerių metų apsauga gali būti kur kas mažesnė nei pakankama.

Dauguma žmonių gimsta turėdami ribotą imunitetą įvairioms ligoms. Šis imunitetas yra antikūnų, kuriuos kūdikiams perduoda motinos, rezultatas. Deja, šie antikūnai gali apsaugoti kūdikius tik maždaug metus po gimimo. Be to, yra daug sunkių ligų, nuo kurių kūdikiai negauna antikūnų iš savo motinų. Siekiant apsaugoti žmones nuo kūdikystės iki pilnametystės, daug vakcinų yra skiepijama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.