Human memory consists of information patterns being stored temporarily or permanently in the interconnection patterns and synaptic weightings among neurons in the brain. Although specific brain regions such as the hippocampus, amygdala, cerebellum, and basal ganglia have been implicated as being highly involved in specific aspects of memory, many researchers believe that memory may be a “field phenomenon” of the brain — not localized strongly in any one point, but in the entirety of the interconnective map that makes up the brain. This would be consistent with the observation that evolution prefers redundancy and animals with critical functions localized in any particular brain structure would be more subject to the degenerative threats of malnutrition or injury than those with distributed functions.
Yra trys atminties klasifikavimo būdai. Jie apima saugojimo trukmę, informacijos tipą ir laiko kryptį. Išlaikymo trukmė laikoma universaliausia ir naudingiausia.
Išlaikymo trukmės požiūriu yra trys atminties tipai: sensorinė, trumpalaikė atmintis (STM) ir ilgalaikė atmintis (LTM). Jutiminė atmintis veikia 200–500 ms iš karto po suvokimo įvykio ir gali turėti maždaug 12 elementų nedidelį laiką. Kartais patirtis, kuri prasideda jutiminiais prisiminimais, persikelia į trumpalaikę atmintį, kurioje be repeticijos gali tilpti 5, plius ar minus 2 elementai nuo minutės iki valandos. Šis tipas yra atsakingas už „fonologinę kilpą“ – mūsų vidinį monologą, deklamuojantį kažką, kad jį prisimintų.
Labiausiai paplitęs ir didžiausios talpos tipas yra ilgalaikė atmintis. Ilgalaikiai prisiminimai ypač gerai kuriami kartojant ir treniruojant bei sudėtingu prisiminimų tinklu, kuris laisvai asocijuojasi su kitais prisiminimais. Kartais šis ilgalaikių prisiminimų tinklas vadinamas žiniomis.
Ilgalaikėje atmintyje yra deklaratyvūs (aiškūs) ir procedūriniai (numanomi) prisiminimai. Procedūriniai prisiminimai yra pagrįsti motoriniais ir valdomi senesnių smegenų dalių. Tai apima tokius dalykus kaip mokymasis važiuoti dviračiu. Deklaratyvi atmintis, kuri toliau skaidosi į semantinius ir epizodinius / autobiografinius prisiminimus, yra pagrindinė to, ką mes laikome žmogaus patirtimi. Semantiniai prisiminimai yra abstrakčios žinios ir faktų konstatavimas, o epizodiniuose prisiminimuose yra istorijos. Dviejų tipų deklaratyvioji atmintis yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jei kas nors šiame straipsnyje skaitytojui buvo nauja, jis arba ji ką tik įtraukė svarbios informacijos į savo semantinės atminties duomenų bazę.