Avių auginimas gali būti naudingas ir pelningas užsiėmimas. Daugelis žmonių visame pasaulyje augina avis dėl įvairių priežasčių, įskaitant vilną, pieną ir mėsą. Vienas iš svarbiausių dalykų, į kurį reikia atsižvelgti prieš pradedant tokio tipo gyvulininkystę, yra jūsų avių sveikata. Sveikiems patinams ir patelėms galima leisti maišytis, o gamta dažniausiai perims viršų.
Avininkystės ekspertai rekomenduoja neauginti sergančių ar kitų fizinių problemų turinčių avių. Prieš veisiant avių patinus, vadinamus avinais, ir pateles, žinomas kaip aveles, turėtų prižiūrėti veterinarijos gydytojas. Jei nuspręsite veisti avis, turinčias kanopų, dantų, kojų ar tešmens problemų, šie neigiami defektai gali būti perduoti jų palikuonims.
Avelės turi būti bent metų ar dvejų amžiaus, sveriančios ne mažiau kaip 70 % numatomo brandaus svorio. Per jaunos, per senos ar per mažo svorio patelės turi didesnę persileidimų ar išsigimusių ėriukų tikimybę. Taip pat svarbu, kad jie galėtų gaminti pieną, kad galėtų žindyti savo kūdikius, todėl dauguma avių augintojų pataria nebandyti veisti avių, turinčių problemų su tešmeniu.
Avinus taip pat gali patikrinti veterinarijos gydytojas, kad įsitikintų, jog jie turi gyvybingą spermą. Veisdami daugelis ūkininkų, auginančių avis, taip pat pastebi, kad dažniausiai joms reikės daugiau ėsti, nes jos linkusios greitai pavargti. Avinus galima įsigyti arba išsinuomoti. Jei planuojate dažnai veisti avis, ilgainiui įsigyti vieną ar kelias gali būti ekonomiškiau ir lengviau.
Avelės, kurios yra pasiruošusios poruotis, vadinamos „karščiuojančiomis“. Priklausomai nuo veisiamų avių tipų, tai paprastai vyksta maždaug kas 17–21 dieną ir paprastai trunka apie dieną. Kai jai karšta, avelė paprastai daugiau dėmesio skiria avinui, vizgina jam uodegą, čiupinėja jo apačią, o kartais net prisėda ant jo. Šiuo metu patinai gali būti maišomi su patelėmis, o gamta imsis savo keliu.
Pirmasis mėnuo, kai avelė yra nėščia, yra pats kritiškiausias. Ji turėtų būti rami ir patogi, nes stresas gali sukelti persileidimą. Pavyzdžiui, niekada neturėtumėte skiepyti ar kirpti avių, kurios yra pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Penktą nėštumo mėnesį daugumai vaikingų avių reikės papildomų grūdų, nes būtent šį mėnesį ėriukas auga daugiausiai.
Penkto mėnesio pabaigoje avelė paprastai atsiveda. Požymiai, kad tuoj prasidės gimdymas, prasidės likus kelioms dienoms iki šių dienų ir gali būti išskyros iš makšties bei patinimas. Avys taip pat gali išlaikyti atstumą nuo kitų avių, o kai kurios gali letenomis prie žemės.
Pirmoji gimdymo dalis, avelės gimdos kaklelio išsiplėtimas, paprastai trunka ne ilgiau kaip keturias valandas. Po vandens lūžimo ėriukas dažnai gimsta, priekinės pėdos ir galva, per valandą, o placenta turėtų praeiti per tris valandas. Avelėms, kurios neatsiveda per dvi valandas nuo vandens nutekėjimo, gali prireikti pagalbos.
Išleidus ėriuką, mama turėtų pradėti valyti jo veidą ir su juo susieti. Jei ji to nepadarys, ji gali susirgti arba galbūt pasiruošusi atsivesti kitą ėriuką. Išskyrus tai, kad joms būtų patogu, avelė ir jos kūdikis neturėtų jaudintis. Taip pat avinus reikia laikyti atokiau nuo naujagimių, nes yra tikimybė, kad jie gali juos sužeisti.