Gimdos kaklelio gleivės vaidina pagrindinį vaidmenį visame pastojimo procese. Gleivių konsistencija ir kiekis keičiasi menstruacinio ciklo metu ir pastojimo metu bei po jo. Nevaisingos poros gali pasirinkti intrauterinį apvaisinimą (IUI), kad padidintų pastojimo tikimybę. Gimdos kaklelio gleivės po IUI gali turėti įtakos pastojimo procese.
IUI yra pasirinkimas poroms, kurios patiria sunkumų pastoti, poroms, palaikančioms tos pačios lyties santykius, ir vienišoms moterims, kurios nori pastoti. Procesas apima spermos įterpimą per kateterį tiesiai į endometriumo ertmę. Spermatozoidai, tiek iš donoro, tiek iš partnerio, atskiriami nuo spermos, paliekant tik judrius spermatozoidus, ir įterpiami ovuliacijos metu. Gimdos kaklelio apvaisinimas, kai spermatozoidai nusėda į gimdos kaklelį, netaikomas taip dažnai, nes sėkmės rodiklis yra mažesnis. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jis vis dar naudojamas, kai spermatozoidų skaičius yra normalus, pavyzdžiui, donoro spermos atveju.
Gimdos kaklelio gleivės įprasto menstruacinio ciklo metu pereina keletą fazių. Ciklo pradžioje gleivių yra minimaliai ir jos yra labai ląstelinės, todėl susidaro tinklinė struktūra, kuri paprastai gali neleisti spermatozoidams prasiskverbti. Folikulinės fazės metu, prieš ovuliaciją, gimdos kaklelio gleivių kiekis padidėja ir pasiekia maksimumą dieną ar dvi prieš ovuliaciją. Gleivės yra vandeningesnės ir sūresnės, jose susidaro maži kanalėliai, kuriais gali keliauti spermatozoidai.
Gimdos kaklelio gleivių konsistenciją ir sudėtį gali įtakoti daugybė veiksnių. Hormonų lygis, pvz., mažas estrogenų kiekis, gali sumažinti gimdos kaklelio gleivių kiekį. Kai kurie vaistai, tokie kaip klomifeno citratas, kuris dažniausiai vartojamas nuo nevaisingumo, gali turėti tokį patį poveikį. Kai atrodo, kad gimdos kaklelio gleivės yra vaisingumą lemiantis veiksnys, galima išbandyti įvairius gydymo būdus arba naudoti IUI tiesiai į gimdą.
Gimdos kaklelio gleivės po IUI priklausys nuo to, ar apvaisinimas buvo sėkmingas ir ar pastojimas įvyko. Nėštumo metu gimdos kaklelio gleivių gali padidėti ir mažėti, atsižvelgiant į įprastus hormonų antplūdžius, susijusius su nėštumu. Implantacijos metu, kuri įvyksta praėjus maždaug 14 dienų po pastojimo, gimdos kaklelio gleivės gali būti šiek tiek suteptos krauju dėl fizinio kiaušinėlio implantavimo į gimdos gleivinę. Kita vertus, gimdos kaklelio gleivės po IUI, jei jos nepavyks, grįš į normalias fazes.
Per pirmąsias kelias nėštumo savaites gimdos kaklelio gleivės suformuos gleivių kamštį. Tai sudaro barjerą bakterijoms tarp gimdos kaklelio ir gimdos, gimdos kaklelio kanale. Šis kištukas išstumiamas arti darbo, kaip kamštis arba kaip padidėjęs iškrovimas. Nors gimdos kaklelio gleivių konsistencija po IUI gali būti procedūros sėkmės ar nesėkmės rodiklis, nėštumo testas ar hormonų testas yra daug patikimesni.